Subtiliais kanklių garsais prasidėjo popietės, skirtos Algirdui Juliui Greimui, programa pilnutėlėje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje. Čia susirinko Didždvario ir Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai ir mokytojai bei P. Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai paminėti A. J. Greimo 100-ųjų gimimo metinių.
A. J. Greimas 1927–1931 m. mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų (dabar – Juliaus Janonio) gimnazijoje, o 1940–1944 m. dirbo Šiaulių mergaičių (dabar – Didždvario) gimnazijoje. Čia jis paskelbė savo pirmąjį straipsnį lietuvių kalba „Servantesas ir jo „Don Kichotas“, reikšmingą tolesniems jo darbams. Straipsnyje akcentuojama prasmės ir reikšmės problematika, kuri lydėjo jį visą gyvenimą.
Renginio programą pradėjo Didždvario gimnazijos II–IV klasių mokinės, atlikusios poetinę kompoziciją „Iš prisiminimų apie A. J. Greimą“, kurią parengė šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Romualda Pupinytė. Sveikinimo žodžius tarė gimnazijų direktoriai – Vitalis Balsevičius ir Rimas Budraitis. Kalbėjo Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė Nicola Torres ir Šiaulių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Renginyje pristatyta prof. dr. Karolio Rimtauto Kašponio knyga „Greimas arti ir toli“, apžvelgtas A. J. Greimo gyvenimas Lietuvoje. Knyga išskirtinė tuo, kad joje kiekvienas ras tai, ko ieško: tai ir fotoalbumas, ir biografinė apybraiža, ir aforizmų rinkinys, ir svarbių dokumentų sąvadas.
Prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis pranešime „Semiotikos mokslas pasaulyje“ atskleidė semiotikos idėjų sklaidą užsienyje ir Lietuvoje. A. J. Greimas yra semiotikos mokslo pionierius, vadinamosios Paryžiaus mokyklos pradininkas ir jos ilgametis vadovas. Pranešėjas apžvelgė labai besikeičiančią semiotikos mokslo kaitą pasaulyje, akcentavo, kad A. J. Greimas yra daug nuveikęs ir muzikologijos baruose, vadovavęs muzikologų disertacijoms. Lietuvoje yra du semiotikos institutai – Kaune ir Vilniuje. Susidaro reali galimybė įkurti Lietuvos tarpuniversitetinį semiotikos studijų tinklą ir Lietuvos semiotikos studijų asociaciją.
K. R. Kašponis įvardijo semiotikos mokslo aktualijas, kurios buvo paskelbtos Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos XI pasaulio kongrese „Globalioji semiotika: tiltas tarp skirtingų civilizacijų“. Minėtame forume dalyvavo per 400 pranešėjų mokslininkų, iš kurių net 170 atstovavo Azijos šalims. Pastaraisiais metais Azijoje intensyviai plėtojamas semiotikos mokslas. Pavyzdžiui, Kinijos Sichuan universiteto Semiotikos ir medijos studijų institute, įkurtame 2008 m., tyrinėjama daugiau nei dvidešimt semiotikos sričių: poezijos, fantazijos, etikos, giminės, industrijos, kultūros, socialinės etnologijos, meno ir literatūros, vertimo ir kt. Kinija savo tyrimų gilumu ir apimtimi yra pakilusi į vieną iš pirmaujančių vietų pasaulyje.
Juliaus Janonio gimnazijos mokinė Inesa Burkevičiūtė, vadovaujama lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Astos Valavičienės, perskaitė pranešimą „A. J. Greimas gimnazisto akimis“. Iliustruodama pavyzdžiais, ji analizavo A. J. Greimo semiotinio kvadrato galimybes. Plačią muzikinę-poetinę kompoziciją „Iš prisiminimų apie A. J. Greimą“ pateikė Didždvario gimnazijos II–IV klasių mokiniai, surinkę daug įdomios medžiagos.
Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje surengta paroda „Nuo semiotinio kvadrato iki estetikos skrydžių: A. J. Greimui 100“. Didždvario gimnazijoje atidaryta A. J. Greimo vardo skaitykla. Joje renginio dalyviai išklausė ir Viktorijos Povilionytės pranešimą apie žymaus semiotiko gyvenimą ir pasiekimus.
Kovo 6–10 d. Juliaus Janonio gimnazijos muziejuje surengta paroda „A. J. Greimo pėdsakai Šiaulių berniukų gimnazijoje“. Kovo 10 d. Didždvario gimnazijoje organizuotas UNESCO klubo renginys „A. J. Greimą prisiminus“. Šiais prasmingais renginiais prasidėjo A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms skirti renginiai. Tikimės, kad jie sulauks tinkamo atgarsio visuomenėje. Autorius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas