Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos klausimai. Švietimo ir mokslo ministerija baigia rengti Įtraukiojo ugdymo koncepciją ir veiksmų planą, kuriame bus numatytos konkrečios priemonės, gerinančios neįgalių vaikų ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integraciją. Šių vaikų ugdymo problemos ir situacija aptarta Švietimo ir mokslo ministerijoje, per ministrės Jurgitos Petrauskienės, Lietuvos paramos fondo „Algojimas“ ir Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovų susitikimą.
„Problemų šioje srityje yra ir sprendimai gali būti tik kompleksiški, priimami visiems kartu dirbant. Tariamės kartu su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijomis. Iš tikrųjų daug ką jau turime, numatyta ir kompleksinė pagalba šeimai, dirba specialistai, bet konkrečiu atveju ne visada ši pagalba yra veiksminga. Turime padaryti taip, kad pagalba neįgaliam vaikui ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui ir šeimai ateitų laiku ir būtų efektyvi“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministrė, atsakydama į pastabas dėl to, kad būsimi mokytojai nerengiami dirbti su įvairių negalių turinčiais vaikais, o jau dirbančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema veikia neefektyviai, taip pat užtikrino, kad bus peržiūrėta kvalifikacijos tobulinimo sistema. Pertvarkant būsimų mokytojų rengimo sistemą, į tai taip pat bus atsižvelgiama.
Susitikimo dalyviai prašė atsižvelgti į negalią turinčių šešiamečių situaciją ir leisti padaryti jiems išimtį dėl privalomo formaliojo ugdymo pradžios. Švietimo ir mokslo ministrė patikino, kad kiekvienas atvejis bus sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar vaikas yra pasirengęs eiti į mokyklą. Sprendimą turės priimti specialistai ir tėvai.
Interaktyvus žemėlapis – kur tęsia mokslus Lietuvos regionų abiturientai. Ruošiantis mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkai, parengtas interaktyvus abiturientų tolimesnio mokymosi žemėlapis. MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) parengtame žemėlapyje galima matyti, kur stojo 2010–2016 m. abiturientai pagal regionus. Čia taip pat pateiktos aukštųjų ir profesinių mokyklų pasirinkimo prognozės iki 2025 m.
„Interaktyvus abiturientų pasirinkimo žemėlapis akivaizdžiai iliustruoja abiturientų tolimesnių studijų pasirinkimus pagal regionus. Tai svarbus įrankis darant sprendimus dėl povidurinio švietimo tinklo konsolidacijos“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. MOSTA parengtame interaktyviame žemėlapyje galima matyti, kur kokios apskrities bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai renkasi tęsti mokslus, kiek jų studijoms renkasi savo regiono aukštąsias ir profesines mokyklas, o kiek išvažiuoja mokytis į kitus miestus.
2010 m. į aukštąsias ir profesines mokyklas atėjo 29,6 tūkst. abiturientų. Prognozuojama, kad jų skaičius 2017 m. mažės iki 18,1 tūkst. arba 40 proc., o 2025 m. – iki 14,7 tūkst. arba per pusę. Interaktyvų abiturientų pasirinkimų žemėlapį galima rasti http://mosta.lt/lt/interaktyvus-duomenys.
Sveikinimai jauniesiems mokslininkams. Vasario 21 d. švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasveikino jaunuosius mokslininkus – konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ – geriausius pranešėjus. Lietuvos mokslų akademijoje jiems įteikti diplomai ir vardinės stipendijos. Ministrė pabrėžė, kad ši Lietuvos mokslų akademijos ir „Infobalt“ organizuojama konferencija – gera proga jauniems mokslininkams parodyti savo darbus, atskleisti idėjas platesnei auditorijai, puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.
Konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“, skirtą jauniesiems mokslininkams, Lietuvos mokslų akademija ir „Infobalt“ su partneriais organizuoja septintą kartą. Per konferenciją išrenkami geriausi pranešėjai, kurie apdovanojami akademijos diplomais, o „Infobalt“ kasmet skiria 2 vardines stipendijas. Šiemet konferencija vyko vasario 9 d., buvo išrinkta 10 geriausių pranešėjų. Konferencijos tikslas – apžvelgti pateiktus jaunųjų mokslininkų darbus matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų sandūrose ir susipažinti su jaunų mokslininkų mokslinių interesų problematika, atitikimu dabarties iššūkiams, spartinti mokslinių rezultatų praktinį naudojimą.
Darbų santraukas ir daugiau informacijos galima rasti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje: http://www.lma.lt/lt/renginiai/2016-m-renginiu-archyvas/event/412-7-oji-jaunuju-mokslininku-konferencija-fiziniu-ir-technologijos-mokslu-tarpdalykiniai-tyrimai.
Siūlymai dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Vyriausybė rengia Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planą. Ministro Pirmininko kvietimu socialiniai dalininkai pateikė siūlymus dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo. Iš įvairių Lietuvos regionų gauta per 40 pasiūlymų. Į kvietimą teikti siūlymus atsiliepė savivaldybės, mokslo ir studijų institucijos, verslo asociacijos, profesinės sąjungos. Siekta, kad siūlymai būtų pagrįsti tinklą sudarančių valstybinių universitetų, kolegijų, profesinio rengimo įstaigų teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybės, atitikties miesto, regiono ar sektoriaus poreikiams, efektyvumo, mokslinių tyrimų potencialo sutelkimo ir finansinio pagrįstumo argumentais.
Gauti išsamūs ir apibendrinti siūlymai nuo Šiaulių, Utenos, Alytaus regionų. Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos pateikė iš dalies susišaukiančius siūlymų pluoštus, tačiau konsoliduotų siūlymų abu miestai nesuformulavo. Taip pat gauti keli skirtingi siūlymai dėl Klaipėdos aukštųjų mokyklų tinklo. Marijampolės regionas pateikė apibendrintą, tačiau mažiau detalizuotą ir argumentuotą siūlymą. Panevėžio regionas pateikė tik bendro pobūdžio atsiliepimą.
Aukštojo mokslo taryba akcentuoja aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos būtinybę. Vasario 23 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusiame Aukštojo mokslo tarybos posėdyje pristatytos išvados ir rekomendacijos dėl aukštojo mokslo būklės Lietuvoje 2016 m. Jose pabrėžiama mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos būtinybė, poreikis efektyvinti aukštajam mokslui skirtų valstybės asignavimų panaudojimą, tobulinant aukštojo mokslo sektoriaus veiklą, optimizuojant visą aukštojo mokslo sistemą bei aukštųjų mokyklų tinklą ir geriau naudojant turimą intelektinį potencialą.
Tarybos išvadose pažymima, kad aukštojo mokslo sistemos ir jos institucijų tinklo peržiūra yra šaliai būtinas procesas. Pasirengimas pertvarkai yra prasidėjęs, lieka tik susitarti dėl pertvarkos principų ir jų laikytis. Aukštojo mokslo sistemos konsolidacija turėtų vykti glaudžiai bendradarbiaujant viso aukštojo mokslo sektoriaus ir valdžios institucijoms bei apimti ne tik universitetus ir kolegijas, bet ir mokslinių tyrimų institutus.
Aukštojo mokslo taryba taip pat palaiko politinę valią įvesti nemokamas bakalauro studijas aukštosiose mokyklose kaip vieną iš svarbiausių priemonių grąžinant motyvuotus studentus į Lietuvos universitetus ir kolegijas bei mažinant studentiško jaunimo emigraciją.