Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Kovo 6 d. pradėjo veiklą Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Į darbo grupę įtraukti Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, visuomenės, verslo, studentų atstovai ir ekspertai. Švietimo ir mokslo ministrė išskyrė penkis aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus: kokybė, tinkamumas, efektyvumas, potencialo sutelkimas ir finansinis pagrįstumas. Darbo grupei pavesta parengti ir iki 2017 m. balandžio 28 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.
Darbo grupė įvertins vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo ir pateiks viziją, kuri geriausiai atliepia valstybės, regionų ir sektorių poreikius.
Projektas – sėkminga Lietuva. Kovo 3 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Projektas – sėkminga Lietuva. Kaip užtikrinti investicijas, tvarų augimą ir socialinę gerovę?“ dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, kad Vyriausybės numatytos pertvarkos švietime bus nuosekliai įgyvendinamos: „Premjeras sudaro darbo grupę ir šių metų antrąjį ketvirtį ketiname pateikti planą ir nuosekliai įgyvendinti pertvarką, kuri yra numatyta ir universitetų, ir kolegijų, ir profesinio mokymo sektoriuje.” Vyriausybės programos priemonių plano projekte numatoma, kad sprendimai dėl mokslo ir studijų tinkle optimizavimo bus įgyvendinti iki 2020 m. pabaigos.
„Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos mini Europos Komisija, yra darbo rinkos paklausos ir švietimo pasiūlos balansas, taip pat sistemos veiklos ir viešųjų finansų panaudojimo efektyvumas“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė. Ji pabrėžė būtinybę atlikti finansavimo sistemos pertvarką, siekiant orientacijos į rezultatus: „Dabar finansuojame švietimo sistemą pagal tai, kiek į ją ateina mokinių, studentų. Tai neatliepia tos situacijos, ko reikalauja darbo rinka. Mūsų įsidarbinimo rodikliai pagal kvalifikaciją yra ganėtinai prasti. Šiemet pradės veikti porą metų kurtas instrumentas – žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema. Tai leis aiškiai matyti, kokia yra švietimo pasiūla, kokius specialistus mes rengiame, kokiose srityse, kokios kvalifikacijos, taip pat tai leidžia prognozuoti darbo rinkos poreikį.“
mokiniai
Čikagos lituanistinės mokyklos 25-metis. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Per dvidešimt penkerius mokyklos gyvavimo metus į jos veiklos metraštį įrašėte daug prasmingų darbų. Visada nuosekliai ir atsakingai puoselėjate lituanistinio švietimo tradicijas Amerikoje, čia auga jaunoji karta, ištikima savo lietuviškai kilmei“, – sakoma ministrės sveikinime. Čikagos lituanistinei mokyklai nuo šių mokslo metų vadovauja Vida Rupšienė. Lietuvių kalbos ir literatūros, dvasinio auklėjimo, dainų ir tautinių šokių, Lietuvos istorijos, geografijos, tautodailės ir kitas pamokas čia lanko apie 300 vaikų, dirba apie 50 mokytojų. Į „Kiškių darželį“ vaikai priimami nuo trejų metų, aukštesniojoje mokyklos pakopoje jie gali mokytis iki 16 metų. Visos pamokos vyksta lietuvių kalba. Mokykla vadovaujasi JAV LB Švietimo tarybos patvirtinta programa, naudojasi Lietuvoje bei išeivijoje išleistais vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Mokyklą taip pat remia LR švietimo ir mokslo ministerija. Pabaigę 10 klasių programą, mokyklos mokiniai gali gauti lietuvių kalbos (kaip svetimosios kalbos) įskaitą, kuri įskaitoma stojant į universitetą ar kai kurias JAV gimnazijas.
Sumanios specializacijos strategija. Kovo 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko Sumanios specializacijos koordinavimo grupės posėdis, kuriame svarstyta sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo eiga, mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybės. 2014–2021 m. ES struktūrinių fondų lėšos, nukreiptos į inovacijas, koncentruojamos į efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą per sumanios specializacijos strategiją. Sumani specializacija reiškia, kad investuojama į mokslinių tyrimų sritis, kuriose šalis turi gerą įdirbį bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialą.
Lietuva yra patvirtinusi šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Sumaniai specializacijai įgyvendinti numatyta skirti apie 680 mln. eurų iš Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos administruojamų ES struktūrinių lėšų. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pra-nešimus