Valstybės atkūrimo šimtmetį minės kartu. Seimo Užsienio reikalų komitetas kovo 22 d. posėdyje vieningai pritarė Seimo nario, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Emanuelio Zingerio pasiūlymui minėti valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį kartu su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija ir Suomija. Penkios valstybės (Suomija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija) 1917–1918 m. paskelbė Nepriklausomybę.
Bus bandoma rasti vieną datą, priimtiną visiems. Ši diena, anot idėjos iniciatoriaus, turėtų mums simbolizuoti naujo europinio kelio pradžią visoms penkioms tautoms ir išsivadavimą iš tada jau bolševikinės imperijos gniaužtų. Anksčiau minėtų valstybių Nepriklausomybės atkūrimo datos: Suomija – 1917 m. gruodžio 6 d.; Lietuva – 1918 m. vasario 16 d.; Estija – 1918 m. vasario 24 d.; Lenkija – 1918 m. lapkričio 11 d.; Latvija – 1918 m. lapkričio 18 d.
Stančikas, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita
Petrauskienė, Seimo pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis
Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2017” . Kovo 30 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Aleksandro Stulginskio universitete atidarė tarptautinę žemės ūkio parodą. Iki balandžio 1 d. vykusioje parodoje šiemet dalyvavo per 300 Lietuvos bei užsienio įmonių ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų ir amatininkų. „Ši paroda skirta ne tik gerų darbų pradžiai, bet ir tiems, kurie juos nori daryti“, – sakė Seimo Pirmininkas. Gausiausia parodoje – žemės ūkio technikos ekspozicija, užimanti 41 tūkst. kv. m plotą. Paviljonuose įsikūrė 120 įmonių, pristatančių fermų įrangą, augalų priežiūros priemones, smulkiąją techniką, naujoves ir technologijas. Parodos metu vyko konferencijos ir seminarai. 10 geriausių parodos eksponatų buvo apdovanoti parodos „Ką pasėsi… “ medaliais ir diplomais.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turi būti depolitizuota. Po VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus atsistatydinimo, parlamento vadovas pradės tartis su frakcijomis, kaip užtikrinti VTEK skaidrumą. „Pradedame tartis su frakcijomis, kiek reikia keisti įstatymą, kad depolitizuotume VTEK maksimaliai, kad ši įstaiga galėtų skaidriai atlikti savo darbą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Seimo Pirmininkas.
Švietimo ir mokslo komitete. Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus, ministerijos išvadas ir galimus veiksmus išryškėjusioms problemoms spręsti. Šie tyrimai rodo atitinkamo amžiaus mokinių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus bei jų kaitą. Palyginti su 2011 m., Lietuva reikšmingai pagerino rezultatus, tačiau atkreiptas dėmesys, kad mūsų šalies mokinių rezultatams neigiamą įtaką daro vėlavimas į pamokas ar jų praleidinėjimas, socialinis ir ekonominis kontekstas. Kaip neigiama švietimo praktika buvo įvertintos vadinamosios „elitinės“ mokyklos. Ministerijos atstovai įžvelgė tyrimų rezultatų priklausomybę nuo regionalumo: geresni rezultatai – miestuose, prastesni – regionuose. Pagal tyrimų išvadas suformuluotos trys esminės problemos, kurias Komitetas svarstys artimiausiu metu.
Taisomas Švietimo įstatymas. Švietimo ir mokslo komitetas aptarė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 59-1 straipsniais įstatymo projekto, kuris buvo pateiktas Seimo kovo 16 d. plenariniame posėdyje, svarstymo tvarką. Siekiama užtikrinti vadovavimo švietimo įstaigoms efektyvumą ir aukštą vadovų kompetencijos lygį, nustatyti konkurso tvarka pareigas ėjusių vadovų kadencijas, užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, detalizuojant atrankos komisijų sudėtį, stiprinti mokyklų savivaldą, reglamentuoti mokyklų tarybų sudėtį ir reikalavimus jų nariams, kelti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą mokyklų vadovams ir mokyklų tarybos nariams, įvesti tarnybinių patikrinimų atlikimo ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindus.
Estijos patirtis – emigracijai mažinti. Seimo Migracijos komisija susitiko su Estijos ambasadore Lietuvoje. Posėdyje kovo 15 d. dalyvavusi Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski pristatė svarbiausias emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo priemones Estijoje ir atsakė į komisijos narių klausimus. Ambasadorė ypač atkreipė dėmesį į Estijos Vyriausybės taikomas priemones švietimo sistemoje: emigrantų vaikų ir paauglių mokymąsi nuotoliniu būdu, emigrantų vaikų, su šeima sugrįžusių gyventi į Estiją, integravimosi į šalies švietimo sistemą užtikrinimą ir finansavimą, taip pat institucijų bendradarbiavimą, siekiant mažinti šalyje emigraciją.
„Ambasadorės pasidalyta patirtis, mažinant emigraciją ir siekiant susigrąžinti išvykusius Estijos piliečius, leidžia mums įsitikinti, kad gerai apgalvotos ir tikslingai pasirinktos priemonės duoda realių rezultatų. Sukurtas specialus švietimo sektoriaus fondas, intensyvus darbas su vaikais, taip siunčiant pozityvią žinutę tėvams, ir kitos veiksmingos priemonės – tai estų patirtis, kuria mes turime pasinaudoti“, – įsitikinusi Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė. Komisija ateityje ketina susitikti ir su kitų valstybių ambasadoriais emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo klausimais.
Suvaldyti migracijos problemas. Atsižvelgdamas į tai, kad blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai, Seimas nusprendė svarstyti nutarimą „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“. Seimas pabrėžia, kad pagalbinė demografinių iššūkių sprendimo priemonė turi būti lanksti, skatinanti mūsų šalies piliečius sugrįžti gyventi į Lietuvą.
Teikiamu nutarimo projektu Seimas siūlo Vyriausybei iki 2017 m. liepos 1 d. atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymo analizę ir įvertinti galimybes pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai. Siūloma iki 2017 m. gegužės 1 d. sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektui parengti.
Žemės savininkų teisės medžioklės plotuose. Kovo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlytoms Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis žemės savininkams suteikiama teisė registruoti savo medžioklės plotus. „Ne vienas atvejis, kai kokio nors didmiesčio medžiotojai sukuria būrelį visai kitame rajone ir, pavyzdžiui, suformuoja 1000 ar 5000 hektarų medžioklės plotus, apimančius ir privačius miškus, pievas ar laukus, ir ten medžioja. Tokiame medžioklės būrelyje dažnai nėra ne tik paties žemės sklypo savininko, bet ir nė vieno to rajono gyventojo“, – atkreipia dėmesį E. Gentvilas. Būtina įtvirtinti žemės savininko teisių viršenybę medžioklės plotų naudotojų atžvilgiu. Tai reiškia galimybę privatiems žemės savininkams jų valdose sudaryti medžioklės plotų vienetus, skatinti žemės sklypų savininkų kooperaciją, kartu kuriant tuos plotus.
Kada bus užbaigtas žemės grąžinimas? Kovo 22 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas organizavo susitikimą su Žurnalistų agroklubo prie Seimo Kaimo reikalų komiteto ir regioninės spaudos atstovais „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“ Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiryžęs pašalinti kliūtis, trukdančias daugiau kaip 20 metų užbaigti nuosavybės teisių į žemę kaime grąžinimą. Tai būtų istorinis įvykis, svarbus žingsnis, užtikrinantis ramesnį ūkininkavimą, pašalinantis įtampą.