3 straipsnis. 2 dalis
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro stažą.“
(Išbraukiama likusi šio straipsnio šios dalies pastraipa: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tol, kol jie turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, arba jei jie gauna ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą mokslininkų valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos dydis išieškomas iš pensijos gavėjo, neapribojant kokiu nors terminu, Socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“)
Argumentai
Mokslininkų valstybinė pensija yra jų uždirbtos pensijos dalis, kurios įvedimą 1994 me. lėmė tai, kad mokslininkai už savo reikšmingą darbą sovietmečiu gaudavo neadekvačiai mažą atlyginimą. Tačiau mokslininkų, dirbančių mokslo institutuose ir universitetuose, atlyginimas, lyginant jį su kitų kategorijų darbuotojų atlyginimu, iki šiol tebėra labai mažas ir neproporcingas tiek jų atliekamo darbo visuomeninei reikšmei, tiek šį darbą dirbančių kvalifikacijai, reikalaujančiai didelių nuolatinių finansinių, laiko ir kitų sąnaudų. Mokslininkų valstybinių pensijų mokėjimo nutraukimas asmenims, sudariusiems darbinius santykius arba gaunantiems ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas, ne tik prieštarauja socialinio teisingumo principui, bet ir neleidžia efektyviau išnaudoti mokslininkų, sulaukusių pensinio amžiaus, intelektualinio potencialo. Neadekvačiai mažas mokslininkų atlyginimas neskatina gabiausių jaunų žmonių pasirinkti mokslininko kelią, o mokslininkų pensijos mokėjimo nutraukimas dar labiau sumažina dirbančių pensinio amžiaus mokslininkų motyvaciją būti mokslo darbuotoju.
5 straipsnis
Pasiūlymas:
papildyti 5 straipsnį 2 dalimi:
„Už kiekvienus visus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 procentų to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 procentai to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Atsižvelgiant į minimalaus, vidutinio šalies gyventojų atlyginimo ir pensijų augimą, kasmet indeksuoti mokslininkų valstybines pensijas.“
Argumentai
Aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimai iki šiol yra neproporcingai maži, todėl jų pensijos apskritai yra vienos mažiausių šalyje. Mokslininkų pensija, nors ją gauna toli gražu ne visi mokslo sektoriuje dirbantys darbuotojai, iš dalies pagerina padėtį. Tačiau, augant šalies gyventojų atlyginimams ir jų pensijų lygiui apskritai, mokslininkų pensijos, kurios yra jų uždirbtos pensijos dalis, nėra indeksuojamos, todėl kasmet santykinai mažėja. Tai prieštarauja socialinio teisingumo principui ir Vyriausybės socialinės politikos nuostatoms.
Pasiūlymus parengė doc. dr. Romualdas Povilaitis, ASU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, LAMPSS tarybos narys, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos prie LRS narys, Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio pirmininkas