Tobulinant šalies švietimą, svarbios ne tik mūsų patirtys ar pamokos, bet ir sėkmingiausi užsienio valstybių pavyzdžiai. Lietuvos mokyklų vadovai ir mokytojai šį penktadienį susirinks aptarti, kokio švietimo labiausiai reikia augančiai ateities kartai ir kaip su naujovėmis susiduriama šiandien – tam skirta leidyklos „Šviesa“ ir Kauno technologijos universiteto balandžio 7 d. organizuojama konferencija „Ateities švietimas šiandien“. Renginyje be Lietuvos švietimo dalyvių ir ekspertų, pranešimą skaitys ir viešnia iš pasaulyje pirmaujančios Suomijos – Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovė Marjo Kyllönen.
Suomiai sukūrė mokyklą visiems vaikams
Suomija garsėja savo aukštais pasiekimais švietimo srityje ir, remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenimis, sėkmingai išlieka pirmaujančia valstybe pagal švietimo pasiekimus. M. Kyllönen papasakos apie tai, kaip šioje šiaurės šalyje veikia švietimo sistema bei kaip joje įvertinami mokytojai.
„Suomijos švietimo sėkmės raktas yra nuoseklumas. Prieš daugiau nei 40 metų Suomijoje buvo įgyvendinta nuodugni švietimo reforma. Pagrindinis šios reformos tikslas buvo sukurti visapusišką mokyklą visiems mokiniams. Tai, kad vienoje klasėje paprastai mokosi daug skirtingų mokinių taip pat privertė mus iš naujo permąstyti tiek pačias pamokas, tiek tai, kaip padėti silpniausiems mokiniams“, – teigia M. Kyllönen.
Sėkmingi pavyzdžiai – ir Lietuvoje
Vienas iš iliustratyviausių konferencijos pranešimų bus Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus Rimto Baltušio pristatymas apie tai, kad ieškant sėkmingai veikiančių inovacijų nebūtina važiuoti jų ieškoti į Suomiją – daug gerų idėjų yra pritaikyta ir Lietuvoje. R. Baltušis, Žinių ekonomikos forumo išrinktas inovatyviausiu mokyklos vadovu, pasidalins įgyvendintais pavyzdžiais. Klausiamas apie tai, kas yra inovacijos mokyklos sėkmei ir kaip jų pasiekti, R. Baltušis išduoda paslaptį, kad tai visų pirma priklauso nuo pačios mokyklos pasirinkimo.
„Mokyklą kuria joje dirbantys žmonės – atsidavę savo srities žinovai arba siekiantys jais tapti. Todėl pirmasis ir svarbiausias žingsnis – komandos sukūrimas. Tuomet jau galima diskutuoti, remtis tarptautiniais tyrimais ir mokyklos duomenimis, argumentuoti ir svarstyti, kokia kryptimi judėti, kokią mokyklą norime kurti, kokią kultūrą, mokyklos aplinką ir vertybes formuoti“, – teigia R. Baltušis.
Pasak jo, kolektyve ne mažiau svarbu susitarti, kada ir kaip mokysimės kartu, ką veiksime su grįžtamuoju ryšiu, kokį vaidmenį užims mokiniai ir jų tėveliai, mokyklos personalas, kaip kursime mokyklos įvaizdį ir dalyvausime tarptautiniuose projektuose, ar pakaks personalo kompetencijų siekti modernaus mokymosi idėjų. R. Baltušis kvies diskutuoti, kaip tapti mokykla, kurioje, aplenkiant aktualiausias šalies problemas, nuolat didėtų mokinių skaičius ir kaip pradėti kurti tokią organizaciją, kurioje iššūkiai paverčiami galimybėmis.
Svarbi pagalba mokytojams
Pasak M. Kyllönen, švietimas Suomijoje yra labai vertinimas, o mokytojo profesija – gerbiama ir taip yra nuo seno. Apie deramą pagalbą mokytojams ir jų darbo palengvinimą, ypač į mokyklas ateinant įnoringai jaunajai kartai, kalbės Jurgita Nacevičienė, UAB „Šviesa“ direktorė. Ji aptars mokomojo turinio kaitą šiandienos kontekste ir įvardins pagrindinius iššūkius, lemiančius kaip, deja, prarandame vaikų susidomėjimą mokytis. J. Nacevičienė taip pat pristatys ir labiausiai pasiteisinančius būdus mokytis kitaip. Tarp jų – mokymasis tiriant, kuomet mokinys aktyviai įsitraukia į pamoką ir reikalingas žinias atranda pats.
Plačiau apie pačią jauniausią vaikų kartą, vadinamą alfa karta, pasakos vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė, knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ autorė. Alfa kartos vaikai nuo pat mažų dienų yra įgudę naudotis išmaniaisiais įrenginiais, o juos supa daugybė besikeičiančios informacijos. Auginti ir mokyti šią jaunąją kartą yra iššūkis ir tėvams, ir mokytojams, tačiau, pasak A. Blandės, tai nėra neįveikiama užduotis.
Žvilgsnis į ateitį
Konferencijoje taip pat dalyvaus Žinių ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas, pakviesiantis pažvelgti, koks bus ateities švietimas. Tuo tarpu „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas pristatys apie kažkada ateitimi vadintus skaitmeninius sprendimus, kurie jau veikia šiandien.
Į KTU „Santakos slėnyje“ vyksiančią konferenciją susirinks nemaža dalis Lietuvos mokyklų vadovų ir pedagogų. Organizatoriai tiki, kad sėkmingos patirties sklaida ir praktiškas žvilgsnis į ateitį padės greičiau sulaukti inovatyvių pokyčių ne pavienėse, bet visose Lietuvos mokyklose.
Konferencijos programa
9.00 – 10.00
Dalyvių registracija
10.00 – 10.10
Sveikinimo kalba
Jurgita Nacevičienė, leidyklos „Šviesa“ direktorė
Aurelija Naseckaitė, KTU Studijų informacijos skyriaus vadovė
10.15 – 11.00
Suomijos švietimo sistema ir ateities švietimo gairės
Marjo Kyllönen, Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovė (Suomija)
11.00 – 11.30
Ateities švietimas: koks jis?
Arminas Varanauskas, Žinių ekonomikos forumo generalinis direktorius
11.30 – 12.00
Alfa kartos paveikslas
Asta Blandė, psichologė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė
12.00 – 12.30
Žvilgsnis į bendrąjį lavinimą universiteto akimis
Ainius Lašas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas
12.30 – 13.00
Kavos pertrauka
13.00 – 13.45
Inovacijos mokykloje: sėkmės istorija
Rimtas Baltušis, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos vadovas, ŽEF pripažintas inovatyviausiu mokyklos vadovu
13.45 – 14.15
Mokomojo turinio kaita dinamiškame šiandienos kontekste
Jurgita Nacevičienė, leidyklos „Šviesa“ direktorė
14.15 – 14.45
Skaitmeniniai sprendimai švietimui: pasaulis ir Lietuva
Tadas Pukas, leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas
14.45 – 15.00
Klausimai ir diskusija