Prognozuojama, kad iki 2050 m., palyginti su dabartiniu laikotarpiu, maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs daugiau nei du kartus. Atitinkamai didės ir reikalavimai maisto kokybei bei saugai. Todėl ekonomistai neabejoja, kad agroverslas bus vienas perspektyviausių sektorių investicijoms ir didelė niša mokslo inovacijoms. Lietuva, kuriai labai svarbu kurti ir išlaikyti konkurencingą žemės ūkį, negali likti nuošalėje: tiek pačiam žemės ūkiui, tiek jį aptarnaujančiai agroverslo grandžiai būtina rengti įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistus, sugebančius kurti ir praktikoje taikyti pažangiausias technologijas. Juo labiau kad tokios technologijos mūsų ūkiuose jau naudojamos.
Šiuolaikinė technika stebina savo galimybėmis
Lietuvos agroverslo sektoriui specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad pasaulyje auga ne tik maisto produktų paklausa, bet ir poreikis mažinti gamybos sąnaudas, tausoti gamtos, energetinius ir įvairius kitus išteklius, eikvojamus žemės ūkyje. „Į agroverslą neatsitiktinai veržiasi išmaniosios technologijos, paremtos naujausiomis informatikos, fizikos, chemijos, agronomijos žiniomis. Žemės ūkis Lietuvoje jau šiandien yra ta šaka, kurios informacinėse duomenų bazėse įdiegta bene daugiausia išmaniųjų technologijų. Agroverslas tampa vienas perspektyviausių sektorių ir informacinių technologijų bei robotikos specialistams“, – agroverslo atveriamas naujas nišas komentuoja pašnekovas.
Pasak A. Maziliausko, kasmet vis labiau stebina ir ASU teritorijoje vykstančių tarptautinių žemės ūkio parodų eksponatai. Ką tik įvykusioje didžiausioje Baltijos šalyse žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2017“ buvo parodyta agrosektoriaus pažanga. „Šiuolaikinė technika tiesiog pribloškia savo galimybėmis. Modernaus kombaino pjaunamoji tokia lanksti, kad gali puikiai kopijuoti žemės kontūrą, o 36 m pločio purkštuvas išlaikyti pusiausvyrą, važiuodamas kalvota vietove. Tokią techniką, dirbančią net kitos valstybės teritorijoje, specialistas gali pareguliuoti tiesiai iš savo biuro. Ne mažiau unikalių dalykų įdiegta ir gyvulininkystės šakoje“, – reziumuoja A. Maziliauskas.
Žemės ūkyje jau naudojamos nanotechnologijos
Bene labiausiai stebinantis faktas šiame kontekste – sėkmingas nanotechnologijų taikymas Lietuvos ūkiuose. „Pati sąvoka „nanotechnologija“ daugeliui skamba mistiškai. Žinome, kad šluostė su nanodalelėmis puikiai valo paviršius, kad sportininkams skirti drabužiai su tokiomis dalelėmis lengvai slysta vandeniu. Tačiau iš tiesų nanotechnologijos jau naudojamos ir žemės ūkyje. Jos gali padėti rasti sprendimą, kaip kuo efektyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti gerą derlių, nes grūdų eksporto rinkose konkurencija nuolat auga ir brangių grūdų netolimoje ateityje niekam nereikės“, – neabejoja trąšomis ir žemės ūkio kultūrų sėklomis prekiaujančios įmonės „Scandagra“ pardavimo vadovas Eduardas Kapralovas.
Pasak jo, kaip ir įtemptu ritmu gyvenantys žmonės, augalai taip pat nuolat patiria stresą dėl šalčio, sausros ar lietaus pertekliaus, todėl jų imuninę sistemą tikslinga sustiprinti geležimi, magniu, manganu, selenu ir kitais mikroelementais. Efektyviausios šiuo atveju yra naujos kartos trąšos, sukurtos nanodalelių pagrindu. Efektą duoda tai, kad dėl ypač mažo (iki 40 nm) elementų dydžio 99 proc. produkto patenka į augalą iš karto. (Vienas nm yra milijardinė vieno metro arba milijoninė vieno milimetro dalis.)
„Pernai mikroelementinės trąšos „Nanoplant“ buvo panaudotos 40 tūkst. ha pasėlių plote, o gauti rezultatai pranoko žemdirbių lūkesčius. Pakanka tokio mažo kiekio šių trąšų, kad, sakytum, tai prieštarauja žinomiems agronomijos dėsniams. Tačiau suprantant, kaip nanotechnologijos veikia, tai jau nestebina“, – nanoproduktų savybes komentuoja E. Kapralovas.
„Scandagra“ ekspertas Giedrius Adomaitis pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos leidžia beveik visus metalus suskaldyti iki nanodalelių, tačiau yra sudėtinga juos tokiu pavidalu išlaikyti vandens tirpale. Todėl laboratorijos paprastai laiko paslaptyje, iš kokių polimerinių medžiagų gaminamas nanodalelių apvalkalas. „Žinoma tiek, kad polimero pagrindą sudaro krakmolas, tačiau vienas jis vandenyje taip pat ištirptų“, – nanomedžiagų kūrimo ypatumus komentuoja „Scandagra“ atstovas, pastebintis, kad šioje srityje atsiranda daug galimybių pasireikšti ir jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai.
Praktikams inovacijų nauda nekelia abejonių
Pažangų augalininkystės krypties ūkį Jonavos rajone turintis Rimantas Kubiliūnas – vienas iš pustrečio šimto Lietuvos ūkininkų, pernai praktiškai išbandžiusių nanodalelių pagrindu pagamintas trąšas ir dalyvavusių tyrime, kurį atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai. Jo teigimu, efektas buvo akivaizdus. „Pernai pavasarį labai sunkiai kilo žieminiai rapsai. Vieną 38 ha ploto lauką, iš rudens apsėtą šia kultūra, jau buvau kaip ir nurašęs į nuostolius, tačiau gavau netikėtą pasiūlymą nupurkšti jį nanotrąšomis. Šių trąšų sudėtis, atvirai tariant, nepasirodė kažkuo ypatinga, tačiau nusprendžiau – vis tiek jau nėra ko sugadinti. Tad nupurškiau 15 ha lauko, o kitą dalį palikau nepurkštą. Po poros savaičių įspūdis buvo toks, tarsi lauką būtų perpjovę pusiau, nes tik nupurkštoji rapsų dalis buvo pakilusi lyg ant mielių. Dabar nupurškiau visą plotą ir gavau tikrai gerą rapsų derlių“, – pirmąją savo „pažintį“ su nanotrąšomis prisimena jonaviškis ūkininkas, skaičiuojantis, kad pasaulio rinkose krentant grūdų supirkimo kainoms, naujosios trąšos, stiprinančios žemės ūkio kultūrų imuninę sistemą ir didinančios derlingumą, gali padėti ūkininkams išvengti nuostolių.
320 ha augalininkystės krypties ūkį vystantis R. Kubiliūnas teigia, kad savo ir savo kolegų veiklos jau net neįsivaizduoja be įvairių kitokių modernių technologijų. „Laukuose dirbantys šiuolaikiniai purkštuvai ir tręšimo įrenginiai valdomi palydovine navigacijos sistema. Tai apsaugo nuo finansinių praradimų, kad technikos posūkių vietose ar laukų pakraščiuose dalis pasėlių liks nenupurkšti, arba priešingai – būtų nupurkšti du kartus. Kombainuose įdiegta 3 D sistema, kai keičiasi sietų švytavimo kryptys ir ventiliatoriaus sukimosi greitis. Tai leidžia efektyviai kulti grūdus kalvotuose laukuose ir išsaugoti 10 proc. daugiau derliaus“, – pasakoja pašnekovas. Vienoje komandoje su pažangiai dirbančiais žemdirbiais praktikais šiuo metu drauge darbuojasi ir gausus būrys įvairių sričių mokslininkų, inžinierių technologų, agronomų ir IT specialistų.