VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugos instituto iniciatyva kovo 20 d. buvo surengti kasmetinės 20-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ aplinkos apsaugos inžinerijos tematikos pranešimų skaitymai. Kartu buvo paminėta ir Žemės diena. Šią dieną minime, kai ateina astronominis pavasaris ir susilygina dienos bei nakties ilgumas.
1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Džonas Makonelis (John McConnell) kreipėsi į mūsų tautą, kviesdamas tapti Žemės globėjais ir pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.
Konferencijos tikslas – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius aplinkos inžinerijos ir artimų sričių tematikos mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir eksperimentinių tyrimų rezultatų sklaidą. Labai svarbu ugdyti jaunųjų mokslininkų gebėjimus pateikti tyrimų rezultatus visuomenei. Nemažai konferencijos dalyvių studijuoja doktorantūroje ir vykdo tyrimus įvairiose mokslo institucijose. Dalyvavo ir jaunesnieji mokslo darbuotojai, neseniai apgynę disertacijas, lektoriai ir aktyvūs magistrantai.
Ši konferencija – jubiliejinė, surengta jau dvidešimtą kartą. Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino ir jai vadovavo konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Aplinkos apsaugos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas. Atvyko ir didelę patirtį turintys mokslininkai, vertinantys pradedančiųjų tyrėjų darbus. Taip siekiama užtikrinti mokslininkų kaitą ir sėkmingai naudoti turimą infrastruktūrą. Mokslui reikia iniciatyvių, gabių jaunų žmonių. Labai svarbu, kad kartu dirbtų mokslas ir verslas.
Kasmet rengiama konferencija sulaukia vis didesnio Lietuvos ir užsienio pranešėjų dėmesio. Gausu pranešėjų, dalyvaujančių jau ne vienerius metus. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, nes ji organizuojama Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanato ir Aplinkos apsaugos instituto lėšomis. Kaip stebėtojai gali dalyvauti visi, besidomintys jaunųjų mokslininkų atliekamais aplinkosaugos tyrimais.
Konferencijoje nagrinėtos šios Lietuvai aktualios aplinkos apsaugos temos: atmosferos tarša, oro valymo technologijos, aplinkos stebėsena, paviršinio vandens ir dirvožemio taršos mažinimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas, kraštovaizdžio tvarkymas, antropogeninis taršos poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, triukšmo mažinimo technologijos, jonizuojančios spinduliuotės tyrimai ir matematinio modeliavimo taikymas aplinkosaugoje. Įvertinta jaunųjų mokslininkų pranešimų mokslinė ir praktinė vertė.
Plenariniame posėdyje dalyvavo 110 dalyvių, nuo profesorių iki bakalaurantų, atvykusių iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, bei svečiai iš ministerijų ir mokslinio tyrimo institutų. 88 dalyviai buvo VGTU atstovai. Konferencijoje pristatytas 51 pranešimas, iš jų 32 – iš VGTU. Dalyvavo ir svečiai iš Italijos, Rusijos bei Ukrainos aukštųjų mokyklų. Dauguma pranešėjų rėmėsi ne tik teorinių, bet ir eksperimentinių tyrimų rezultatais. Pranešimus skaitė Aplinkos ministerijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, UAB ,,Energesman“, Lietuvai pagražinti draugijos ir VGTU studentų atstovybės atstovai.
Plenariniame posėdyje
Pirmasis pranešimą perskaitė aplinkos viceministras Mindaugas Gudas. Jis apžvelgė oro ir vandens taršos mažinimo ir atliekų tvarkymo sektorius, akcentuodamas žiedinės ekonomikos principų taikymą aplinkosaugoje. Pranešėjas pabrėžė, kaip svarbu mažinti oro teršalų emisijas į atmosferą iš transporto, pramonės, energetikos objektų ir žemės ūkio. Aplinkos ministerija planuoja parengti oro taršos valdymo planą ir kietojo kuro standartą, įvesti griežtesnes ribines vertes energetikos objektų emisijoms į aplinką. Būtina mažinti azoto ir fosforo patekimą iš žemės ūkio naudmenų į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, tvarkyti individualių namų nuotekų valymo sistemą. Atliekų sektoriuje svarbu sureguliuoti mokesčius, skatinti atliekų rūšiavimą ir pakuočių perdirbimą.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pateikė informaciją apie šios rūšies energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje. Jis akcentavo, kad 2016 m. vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis jau pralenkė išgaunamos, deginant akmens anglį. Vėjo jėgainės tapo antru didžiausiu instaliuotos galios šaltiniu Europoje. Jų galingumas gali siekti iki 8 MW, o bokšto aukštis – iki 164 m. 2016 m. pabaigoje bendra instaliuota vėjo elektrinių galia Lietuvoje pasiekė 510 MW, o 2020-aisiais gali pasiekti 23,5 GW. Vėjo jėgainių gaminama energija yra itin švarus elektros energijos gamybos būdas, paliekantis mažiausią anglies dvideginio pėdsaką – 9–10 g eq/kWh, t. y. apie 96 kartus švaresnis už anglį, 44 kartus – už dujas. Ateitis priklauso vėjo elektrinėms, įrengtoms jūroje.
UAB „Energesman“ atstovai – teisininkė Greta Česnaitytė ir komercijos vadovas Linas Kybartas – papasakojo, kad įmonė pernai gegužės 2 d. pradėjo eksploatuoti mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Į juos vežamos visų aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių (Vilniaus m., Vilniaus r., Elektrėnų, Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų) mišrios komunalinės atliekos. Projektinis MBA įrenginių pajėgumas – 250 000 tonų per metus. Apdorojant atliekas, atskiriamos antrinės žaliavos (stiklas, plastikas, popierius ir kartonas, juodieji ir spalvotieji metalai), kurias dar galima perdirbti, nebetinkamos perdirbti, bet turinčios energetinę vertę atliekos (kietasis atgautasis kuras ir biologiškai skaidžios atliekos) ir atliekos, kurios vežamos į sąvartynus. Iki šių įrenginių atsiradimo Lietuva nepakankamai laikėsi atliekų tvarkymo aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, vežamų į sąvartynus atliekų kiekis gerokai sumažėjo.
Pasak Lietuvai pagražinti draugijos pirmininko Juozo Dingelio, svarbu neteršti aplinkos. Kiekvienas turi tapti aplinkosaugininku. Siekiant išsaugoti tautos istorinę praeitį, labai svarbu neleisti iškirsti ąžuolų giraičių. Siekiant sumažinti gyventojų emigraciją, reikia strateginių sprendimų, kurie didintų socialinį teisingumą ir stiprintų valstybės ekonomiką. Šios draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas Jonas Ivoška perskaitė eiles apie gamtą.
VGTU studentų atstovybės prezidentas Matas Povilauskas aptarė jaunimo požiūrį į Žemės dieną. Pasak jo, reikia skatinti jaunus žmones pamilti žemę ir rūpintis mus supančios aplinkos išsaugojimu. Studentų atstovybės Aplinkos inžinerijos fakulteto pirmininkė Rusnė Raguckaitė pasidalino mintimis apie Žemės dieną. Aptardama technologijų svarbą mūsų gyvenime, ji pabrėžė, kad kai kurios technologijos kelia pavojų žmonijai.
Darbas sekcijose
Keturiose sekcijose buvo perskaityti 27 pranešimai. Atmosferos apsaugos sekcijos darbą organizavo Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Vasarevičius. Septyni pranešėjai (visi – iš VGTU) nagrinėjo bepiločių orlaivių taikymo aplinkos parametrų stebėsenai, biodujų gamybos, oro teršalų koncentracijų matavimo, kvapų sklaidos modeliavimo, oro valymo įrenginių modeliavimo klausimus. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė Aplinkos apsaugos katedros atstovių – Ž. Bingelytės ir L. Kriščiūnaitės pranešimai.
Hidrosferos ir dirvožemio apsaugos sekcijai vadovavo Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Auš
ra Zigmontienė. VGTU ir Vilniaus universiteto jaunieji mokslininkai perskaitė septynis pranešimus, kuriuose nagrinėjo dirvožemio, sąvartynų teritorijos ir vandens užterštumo sunkiaisiais metalais, angliavandenilių pašalinimo iš dirvožemio, sunkiųjų metalų šalinimo iš vandens ir dirvožemio, dugno pelenų bei šlako savybių tyrimo klausimus. Geriausiai parengtais pripažinti VU Ekologijos ir aplinkotyros centro atstovės B. Bartašiūnaitės ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros tyrėjos J. Seniūnaitės pranešimai.
Antropogeninės taršos poveikio aplinkai ir atliekų tvarkymo sekcijai vadovavo Aplinkos apsaugos katedros prof. dr. Edita Baltrėnaitė. Šeši jaunieji mokslininkai iš VGTU ir VDU nagrinėjo teršalų poveikio augalams, užteršto vandens valymo, antropogeninės veiklos įtakos upių kokybei, medinių geležinkelio pabėgių pirolizės ir utilizavimo klausimus. Labiausiai sudomino VDU Aplinkotyros katedros atstovės V. Narkevičiūtės ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros tyrėjo R. Vilniškio pranešimai.
Fizinės aplinkos taršos ir kraštovaizdžio apsaugos sekcijai vadovavo Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Raimondas Grubliauskas. Pranešimus perskaitė septyni jaunieji mokslininkai iš VGTU, KTU ir Utenos kolegijos. Juose nagrinėti triukšmo mažinimo, vibracijos modeliavimo, prietaisų kalibravimo, radioizotopų tyrimo vandens gręžiniuose ir naftos tyrimo vandenyje klausimai. Geriausiais pripažinti Utenos kolegijos Aplinkos apsaugos katedros atstovės O. Vaitėkėnaitės ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros atstovo K. Pilžio pranešimai.
Stendinius pranešimus parengė 18 jaunųjų mokslininkų. Konferencijos dalyviai parengė 45 mokslinius straipsnius, iš kurių 40 buvo atrinkta recenzuoti. Straipsniai, atitinkantys mokslo darbams keliamus reikalavimus, bus skelbiami recenzuojamame mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“, kuris referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse, ir planuojamame išleisti recenzuojamame konferencijos straipsnių rinkinyje, referuojamame tarptautinėje duomenų bazėje Index Copernicus.
Ši VGTU kasmet organizuojama konferencija ne tik gilina fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, bet ir stiprina ryšius tarp aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų. Kviečiame joje aktyviai dalyvauti visus aplinkos apsaugos problemomis besidominčius jaunuosius tyrėjus.