Nors didmiesčių bendruomenės regioninius universitetus neretai linkusios laikyti didžiųjų šešėlyje, savarankiško regione veikiančio universiteto vaidmuo kraštui – didžiulis. Pastarasis ne tik suteikia aukštąjį išsilavinimą, bet ir prisideda prie regiono plėtros bei mažina neigiamus demografinius pokyčius. Tai patvirtina ir neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies ir Šiaurės Lietuvos gyventojų nuomonės dėl aukštojo mokslo pertvarkos procesų tyrimas. Remiantis jo rezultatais, dauguma, t. y. 66 proc., tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai pasisako už regioninių universitetų poreikį.
Regiono pažangos variklis
Bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, kone 70 proc. apklaustųjų sutinka, kad vietos universitetai prisideda ir prie regiono plėtros. Nors didieji Lietuvos miestai yra laikomi ekonominiais centrais, kurie pritraukia daugiausia užsienio investicijų ir kuriuose vyrauja didžiausia darbuotojų paklausa, pramonės ir verslo sektorius pakankamai išplėtotas ir regionuose. Ekonomika šalyje atsigauna, o dėl emigracijos darbuotojų mažėja, todėl kvalifikuotą, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų ima trūkti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek regionuose.
„Į užsienio investuotojų interesų lauką vis dažniau patenka ir mažesni miestai, tokie kaip Šiauliai ar Panevėžys. Juose spėjusiems įsitvirtinti užsienio verslininkams nuolat reikalingi žmonės, ypač turintys su technologijomis susijusį išsilavinimą. Šiauliuose veikiančios įmonės jau dabar tarpusavyje dalijasi dar universitete rengiamus mechanikos inžinierius ir informacinių technologijų specialistus. Kadangi ateitis priklauso automatikai ir robotizacijai, tikėtina, kad specialistų, gebėsiančių valdyti šią techniką, poreikis ateityje tik didės“, – kalbėjo Edita Grigaliauskienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Profesinio mokymo ir švietimo skyriaus vadovė.
Dėl šios priežasties regiono universitete rengiami kvalifikuoti specialistai yra pagrindinis regioninės plėtros variklis, atveriantis kelią ne tik krašto, bet ir visos šalies progresui. „Įdomu ir tai, kad tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai, žinodami, kad, baigus studijas regioniniame universitete, yra tokios pat galimybės susirasti darbą, kaip ir baigus bet kurį kitą Lietuvos universitetą, būtų dažniau likę studijuoti ar rekomenduoti studijas regiono universitete. Tačiau remiantis naujausiais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, Šiaulių universitetas gali pasigirti vienais geriausių įsidarbinimo rodiklių šalyje – 80 proc.“, – sakė Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis.
Mažiau socialinės atskirties ir neigiamų demografinių pokyčių
Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad ryškėja ir kita tendencija – vis daugiau Lietuvos gyventojų yra linkę rinktis ar rekomenduoti kitiems studijas regioniniame universitete, jei pastarajame yra siūloma jų pačių, vaikų ar artimųjų lūkesčius atitinkančių studijų programų. „Tyrimo rezultatai rodo, kad vis didesnė visuomenės dalis teikia pirmenybę studijų turiniui. Todėl visai tikėtina, kad regioniniame universitete siūlomos patrauklios, unikalios ir perspektyvios studijų programos, pavyzdžiui, tokios kaip Šiaulių universiteto optometrija, integruotų gamtos mokslų pedagogika, specialioji pedagogika ir logopedija, mechanikos inžinerija ir pan., ateityje sulauks ir didžiųjų miestų studentų“, – pasakojo E. Grigaliauskienė.
Regioninis universitetas laikomas raktu į aukštąjį išsilavinimą tiems mokslui gabiems jaunuoliams, kurie dėl finansinių ar šeiminių aplinkybių negali išvykti studijuoti į kitą miestą. Taip jau susiklostė, kad šiandien Lietuvoje juntama itin didelė socialinė atskirtis, ypač tarp šalies didžiųjų miestų ir regionų, o 79 proc. apklaustų Šiaurės regiono gyventojų mano, kad gabioms, tačiau nepasiturinčiose šeimose gyvenančioms atžaloms universitetinės studijos didmiesčiuose, Vilniuje ir Kaune, būtų sunkiai prieinamos.
„Aukštais pasiekimais moksle pasižymintys regiono jaunuoliai, kurie dėl finansinių aspektų negali aukštojo mokslo siekti Kaune ar Vilniuje, turi turėti galimybę studijuoti universitete. Regione veikiantis universitetas yra jų šansas universitetiniam išsilavinimui įgyti, todėl valstybė negali jų ignoruoti ir dar labiau didinti socialinės atskirties“, – sakė visuomenės nuomonės tyrimo iniciatorius Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
„Savarankiškas, vietoje veikiantis universitetas iš regiono kilusiam ir aukštajam mokslui siekti keliamą kartelę peržengiančiam jaunimui yra itin patrauklus pasirinkimas – užuot, vykus į visai kitą Lietuvos kraštą, studijos prieinamos šalia namų. Taip ir pinigų sutaupoma, kadangi nereikia važinėti šimtų kilometrų, be to būsto ir pragyvenimo išlaidos gerokai mažesnės, kai lieki pas tėvus ar apsistoji regiono centre, kur, palyginti su didmiesčiais, kainos mažesnės“, – kalbėjo prof. D. Jurgaitis.
Be socialinio universitetinio mokslo prieinamumo aspekto, ne mažiau svarbu ir neigiami demografiniai pokyčiai regione ir šalyje. Kaip rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 72 proc. respondentų sutinka, kad universitetai regionuose padeda išlaikyti vietinį jaunimą. Pasirinkusieji studijas regioniniame universitete dažniausiai savo ateitį linkę sieti su gimtuoju kraštu – vadinasi, palaikyti stabilų gyventojų skaičių regione ar net jį didinti. O štai 64 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų yra įsitikinę, kad universitetinių studijų prieinamumas regiono gyventojams kartu prisideda ir prie emigracijos mažinimo.
Praturtina socialinį ir kultūrinį gyvenimą
Regioninio universiteto, kaip mokslo ir kultūros židinio, plėtojančio ne tik mokslą, bet ir meną, užduotis – atsigręžti ir į regiono poreikius. Tai, kad vien pats universiteto buvimo regione faktas praturtina socialinį, kultūrinį ir pramoginį gyvenimą, sutinka 79 proc. šalies ir 81 proc. Šiaurės Lietuvos regiono apklaustų gyventojų.
„Regione veikiantis universitetas kartu yra bendruomenės šviesulys, kuris teikia ir tam tikrą visuomenės bei verslo atstovų pasitenkinimą. Pavyzdžiui, Šiauliuose, kur turime vidurinį, profesinį, koleginį ir universitetinį – visų pakopų išsilavinimą suteikiančias mokymosi įstaigas, atsisakę universiteto netektume ugdymo programos nuoseklumo. Taip pat universitetinį išsilavinimą norinčius ir gebančius įgyti jaunuolius lengva ranka nukreiptume į didžiuosius Lietuvos miestus ar net skatintume emigruoti“, – aiškino A. Jonuška.
„Universitetas turi misiją ir stiprų socialinį vaidmenį – palaikyti regiono gyvastį. Todėl mes, kaip vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvos regione, siekiame tiek organizacine, tiek mokslo ir kultūros puoselėjimo prasme būti reikalingi ir naudingi regiono žmonėms. Džiugu, kad užsibrėžti tikslai ir vizijos su visuomenės nuomone iš esmės sutampa“, – sakė Šiaulių universiteto rektorius. ŠU Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos informacija