Didieji ir mažesnieji universitetai: dramblio ir zuikio lenktynės

Užsimoję sumažinti aukštojo mokslo tinklą, politikai, regis, šiandien išties bando ieškoti argumentų: valstybės biudžeto resursai – riboti, demografinė kreivė šalyje leidžiasi žemyn, nepasiekiame aukštų tarptautinių reitingų vietų, rengiami specialistai lyg ir netenkina darbo rinkos poreikių.

Tačiau ar iš tiesų realu, kad dirbtinai sukurti stambūs dariniai su keliolika ar keliasdešimt tūkstančių besimokančiųjų galėtų tapti tarptautiniuose reitinguose gerai matomais lyderiais? Kokios tarptautinės tendencijos? Atrodo, svarių argumentų šiandien turi ir pasisakantieji už globaliu mastu gerokai didesnius universitetus, tačiau lyderystės šansų turi ir kompaktiški, savo vadinamojoje nišinėje specializacijoje aktyviai su verslu bendradarbiaujantys universitetai.

 

Europos universitetų asocia­cija – už aukštųjų mokyklų spektro įvairovę

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pastebi, kad Europos universitetų asociacija šiuo metu taip pat pasisako už aukštųjų mokyklų spektro įvairovę. „Akcentuojama, kad nedideli, tačiau turintys aiškią savo veiklos kryptį universitetai yra ne mažiau reikalingi nei daugiaprofiliniai. Ir jie gali sėkmingai užtikrinti specialistų rengimo poreikį, sėkmingai plėtoti mokslą, lanksčiai bendradarbiauti su įvairių sektorių organizacijomis ir verslu. Ir atviras klausimas, kokiomis sąlygomis vienas ar kitas universitetas gali efektyviau dirbti, t. y. ar kaip atskiras elementas, ar konsoliduotas su kitu universitetu. Praktika rodo, kad iš sinergijos kartais gali gauti pozityvą, o kartais – ir negatyvą, nes nelygu, kokios yra sinergijos darinio prielaidos“, – svarsto pašnekovas.

Kol kas nei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, nei universitetų bendruomenės bei plačioji visuomenė nėra informuoti netgi apie šio projekto metmenis. Tačiau akad. E. Jovaiša neabejoja, kad Vyriausybės parengtas projektas negalės būti įgyvendinamas deklaratyviai. „Pirmiausia turime apsvarstyti, kokie veiksniai gali pagerinti vienos ar kitos mokslo šakos vystymą. Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kokias konstitucines teises turi mūsų universitetai. Todėl Vyriausybės rekomendacijos privalės būti diskutuojamos“, – neabejoja akademikas.

Reitingų viršūnėse didžiausieji nesipuikuoja

Į klausimą, ar specializuotas, ar bendraprofilinis universitetas sėkmingiau išves Lietuvos universitetus į aukštumas, šiuo metu agroverslo sektoriui specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas atsako retoriniu klausimu: „Ar įmanoma ekspertu Nr. 1 būti visose srityse?“ Pašnekovo nuomone, tai nepasiekiama nei žmogui, nei mokslo įstaigai, nes geriausiu ekspertu galima būti tik savo srityje.

„Pasaulyje esama išties įspūdingo dydžio universitetų. Tarkime, Indijoje Mahatma Gandžio universitete mokosi 3,5 mln., Bangladešo nacionaliniame universitete – 2 mln. studentų. Tačiau pasaulio universitetų reitingų viršūnėse šių aukštųjų mokyklų, deja, nematyti. O Pizos aukštoji bendroji mokykla (Italija) su vos 545 studentais patenka į tokių reitingų antrąjį šimtuką. Kitaip tariant, tikrai ne dydis lemia universiteto lygį“, – neabejoja pašnekovas.

 

„Paanalizavus tarptautinius reitingus, akivaizdu, kad pirmajame dešimtuke šiandien nėra didžiausių universitetų. Reitingo viršūnėje esančiame Oksfordo universitete mokosi 19,7 tūkst. studentų, o antrąją vietą užimančiame Kalifornijos technologijos institute – vos 2,1 tūkst., septintoje vietoje esančiame Prinstono universitete – 7,9 tūkst. Specializuotų universitetų grupėje pirmauja minėtas Kalifornijos technologijos institutas, o devintoje rikiuojasi Švedijos žemės ūkio universitetas, kuriame mokosi vos 3,8 tūkst. studentų“, – vardija pašnekovas.

Specializuotieji bendradarbiautų efektyviau

Prof. A. Maziliauskas neabejoja, kad verslui šiuo metu gyvybiškai reikalingos inovacijos. Šioms inovacijoms kurti Lietuva turi puikią materialinę bazę. Pasinaudojant ES investicine parama, įsteigti keli mokslo slėniai su atviros prieigos centrais ir moderniomis laboratorijomis, kuriomis gali sėkmingai naudotis su universitetais bendradarbiaujantis verslas. „Ši bazė šiandien yra tokio pat aukšto lygio, kaip ir Vakarų Europos mokslo įstaigose. Todėl Lietuvos atstovai, kaip lygiaverčiai partneriai, gali sėkmingai vykdyti netgi labai stambius ir ambicingus tarptautinius projektus. Dabar laikas šią infrastruktūrą įdarbinti. Kompaktiškų specializuotų aukštųjų mokyklų bendruomenės, tiesiogiai bendraujančios su jų sektoriuose dirbančiais verslais, tai padaryti gali efektyviau“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

 

ASU rektoriaus nuomone, specializuotiems šalies universitetams platesnę erdvę konkuruoti globaliu mastu gali atverti ir iš užsienio šalių atvykstantys studentai. Skirtingai nei Lietuvoje, pasaulyje gyventojų skaičius auga ir aukštojo mokslo poreikis didėja. Prognozuojama, kad, palyginti su 2000-aisiais, iki 2025 m. aukštojo mokslo studijų vietų paklausa pasaulio mastu bus išaugusi pustrečio karto – nuo 97,3 mln. iki 262,3 mln. Azijoje nuo 37 mln. šis skaičius šoktels iki 158 mln., Indijoje – nuo 9,6 mln. iki 60,9 mln., Kinijoje – nuo 8,1 mln. iki 44,6 mln., Europoje – nuo 24,9 mln. iki 41,3 mln. „Ir šios tendencijos nestebina, nes pasaulis vis sparčiau žengia technologijų ir inovacijų kryptimi. Atitinkamai didėja ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis“, – pastebi prof. A. Maziliauskas.

 

Geriausios mokslo ir studijų institucijos vis dažniau pasisako už universitetų kompaktiškumą ir specializaciją. Europos tyrimų universitetų lyga, vienijanti 25 senojo žemyno universitetus, nurodo, kad, vertinant studijų kokybę, klaidinga apsiriboti aukštosios mokyklos dėstytojų straipsnių skaičiumi prestižiniuose mokslo leidiniuose. Labai svarbu įvertinti ir mentorystės, individualios pagalbos studentams galimybes bei universiteto reikšmę visuomenei ir verslui.

„Tarkime, Australijoje vyrauja dideli universitetai, tačiau ten „Ernsto ir Jango“ (Ernst & Young) atliktos studijos „Ateities universitetai“ išvadose teigiama, kad ateitis priklauso vadinamiesiems nišiniams, specializuotiems, į globalią ekonominę rinką orientuotiems universitetams, padedantiems plėtoti savo sektoriaus verslą. Toje pačioje studijoje prognozuojama, kad plačios apimties studijų ir tyrimų universitetai bus negyvybingi jau po 10–15 metų“, – argumentuoja A. Maziliauskas, pabrėždamas, kad pažangaus universiteto varomąją jėgą turi sudaryti kelios dedamosios: studijos, mokslas, gebėjimas verslui perduoti atliktų tyrimų rezultatus ir aktyvus įsitraukimas į visuomeninius bei ekonominius procesus.

 

Universitetų partneriai tikisi diskusijų

UAB „Arvi“ viceprezidentas Alfonsas Tamošiūnas, vienas iš asociacijos „Slėnis Nemunas“ steigėjų, taip pat pritaria nuostatai, kad ne dydis lemia universiteto veiklos efektyvumą. „Tarkime, agroverslas, kuriame dirba ir mūsų įmonių grupė, yra specifinė šaka. Jai tikrai būtinas vadinamasis sektorinis universitetas. Aukštojo mokslo optimizavimas galbūt ir tikslingas tose šakose, kurioms specialistus rengia keli universitetai“, – kalba A. Tamošiūnas. Jo teigimu, šiandien itin stebina tai, kad aukštojo mokslo reforma pradėta, nediskutuojant su verslu, neatsižvelgus į jo lūkesčius, į universitetų absolventų, nevyriausybinių organizacijų nuomones.

„Mano manymu, dėl sektorinio agroverslui specialistus rengiančio universiteto turėtų pasisakyti ir šio verslo bendruomenė. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkis yra europinio lygio, tačiau klausimas, ar jis toks būtų be partnerystės su ASU. Šiandien turime kalbėti apie tai, kaip padidinti rengiamų aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir mokslo daktarų skaičių, nes jų reikės vis daugiau, taip pat kaip ir kuo racionaliau panaudoti mokslo bazę. Vaizdžiai tariant, kaip dramblys ar karvė niekada nepralenks zuikio, taip ir daugiaprofilinis universitetas nepralenks specializuoto, dirbančio tam tikram ūkio segmentui“, – neabejoja UAB „Arvi“ viceprezidentas A. Tamošiūnas