2018-ieji – Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metai. Priimtu nutarimu Seimas atsižvelgia į tai, kad 2018 metais bus švenčiamas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus. Trakų šventovė ir joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas, artimai susiję su Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu Vytautu ir Lietuvos valstybingumo istorija, yra neatskiriama Lietuvos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo dalis.
Šis paveikslas yra seniausias Dievo Motinos paveikslas Lietuvoje, pirmasis Romos Popiežiaus karūnuotas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir antrasis Abiejų Tautų Respublikoje. Paveikslo karūnavimas atspindi Lietuvos svarbos pripažinimą, taip pat atmindamas, kad Trakų šventovėje minimi Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Trakinės) atlaidai yra seniausi ir iškiliausi pagarbos Dievo Motinai Lietuvoje ženklai. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas yra gerbiamas katalikų, stačiatikių ir musulmonų, o Trakų šventovė nuo seno gausiai lankoma piligrimų iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų kraštų.
Vyriausybės ataskaita. Balandžio 18 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiamas padėties įvertinimas, septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą 2016 m. pabaigoje, o ne atsiskaitoma už buvusios Vyriausybės veiklos rezultatus. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad socialinėje srityje didžiausią susirūpinimą kelia skurdo ir socialinės atskirties rodikliai: „2015 metų duomenimis, asmenų, patiriančių skurdo riziką, socialinę atskirtį šalyje buvo daugiau negu 29 proc. Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir auga nuo 2012 metų. 2015 metais 20 proc. turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo septynis su puse karto didesnės nei 20 proc. neturtingiausių žmonių.“ Itin didelė problema lieka smurtas ir patyčios. „Patyčias mokykloje patiria net 57 proc. vienuolikos metų ir 49 proc. penkiolikos metų mokinių. Nors gimstamumo rodiklis, palyginti su 2011 metais, šiek tiek pakilo, tačiau tai vis tiek neužtikrina natūralios gyventojų kaitos. Vienai moteriai tenka 1,7 vaiko“, – sakė premjeras.
Tarp svarbių darbų S. Skvernelis akcentavo Darbo kodekso pataisas, kuriomis sudaromos sąlygos įtvirtinti lanksčius darbo santykius, išlaikant darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, išmokos vaikui įteisinimą, mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos įgyvendinimą, klasės krepšelio įtvirtinimą, mokytojų darbo sąlygų gerinimą, nacionalinio saugumo klausimus ir kt. Kaip vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinių tikslų Premjeras paminėjo energijos vartojimo efektyvumo didinimą, prioritetiniu įvardijamą išmaniosios apskaitos ir energijos suvartojimo valdymo sistemų diegimą.
Pristatydamas veiklos ataskaitą, premjeras įvardijo, kad vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių visuomenės psichikos sveikatos būklę, yra savižudybių skaičius. „Vyriausybė jau ėmėsi užtikrintų veiksmų, siekdama sumažinti alkoholio prieinamumą, pritarė ir pateikė Seimui išvadą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Taip pat dirbama, siekiant reorganizuoti priklausomybių centrus, peržiūrima psichikos sveikatos centrų veikla“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.
„Lietuvos pozicija pagal korupcijos suvokimo indeksą: per metus iš 32 vietos nukritome į 38 vietą iš 176 valstybių. Rodiklių mažėjimas rodo, kad Lietuvoje trūko reikšmingų antikorupcinių pertvarkų“, – posėdyje akcentavo premjeras.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Lietuvos Respublikos himnu ir prelato Edmundo Putrimo invokacija bal
andžio 24 d. posėdžius pradėjo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Komisiją pasveikino Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke ir abu komisijos pirmininkai Antanas Vinkus bei Rimvydas Baltaduonis. Komisijos nariai apsilankė Vyriausybėje, kur susitiko su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Kartu su Seimo Migracijos komisija dalyvauja diskusijoje „BREXIT Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje interesai“. Komisija diskutuos pilietybės išsaugojimo, pilietinio aktyvumo per rinkimus ir balsavimo internetu klausimais. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Seime posėdžiavo iki balandžio 28 d.
Dėl Vidurio Europos universiteto. Balandžio 5 d. Švietimo ir mokslo komitetas pritarė nutarimui, kuriuo Vyriausybė raginama diplomatiniais kanalais kreiptis į Vengrijos Vyriausybę ir išreikšti susirūpinimą dėl akademinės veiklos laisvės suvaržymo šioje šalyje. Nutarimu taip pat siūloma apsvarstyti paramos ir pagalbos planą Vidurio Europos universiteto bendruomenei, kviečiant savo veiklą laikinai perkelti į Lietuvą, jei dėl Vengrijos Vyriausybės veiklos tolesnis universiteto darbas taptų neįmanomu. „Akademinė laisvė – vienas iš ramsčių, ant kurių laikosi laisva visuomenė. Ją naikindama, Vengrijos Vyriausybė atveria duris despotizmui. Neturėtume į tai užmerkti akių“, – komentavo M. Adomėnas.
Primename, kad balandžio 4 d. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriam įsigaliojus, Vidurio Europos universitetas negalės tęsti savo veiklos šalyje. Reikalaujama, kad JAV ir Vengrijos vyriausybės per kelis mėnesius susitartų dėl naujų universiteto veiklos vykdymo sąlygų. Jei toks susitarimas nebus pasiektas, VEU nuo 2018 m. sausio 1 d. nebegalės priimti naujų studentų, o iki 2021 m. turės nutraukti švietimo procesą.
Investicijų įstatymo pataisos. Seimas pritarė siūlymui praplėsti sritis, kuriose valstybė gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti. Valstybė, siekdama skatinti investicijas, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti. Taip būtų sudarytos galimybės plėsti viešosiomis lėšomis finansuojamų finansinių priemonių, skirtų investicijoms skatinti, įgyvendinimą. Pasak finansų viceministro Dariaus Sadecko, vienas pagrindinių finansinių priemonių privalumų – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra naudojamos kitiems projektams finansuoti. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai. Įgyvendinant finansines priemones, siekiama pritraukti privačių lėšų ir taip padidinti investuojamas viešąsias lėšas.
Dėl urėdijų reformos. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai balandžio 20 d. susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, siekdami aptarti dėl Aplinkos ministerijos skubos tvarka inicijuojamos valstybinių miškų valdymo reformos vykdymo. Frakcijos nuomone, Aplinkos ministerija, neįvertinusi situacijos, neturėdama aiškaus veiksmų plano, nenurodydama reformos būdo, naikina savarankiškas miškų urėdijas ir kuria vieną įmonę. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos monopolizavimo įtaka parduodamos medienos kainoms, poveikis smulkiajam medienos verslui ir medienos ruošos įmonėms, neatlikta išlaidų ir naudos analizė. „Seimo valdybai pateiktas 46 Seimo narių, kurie priklauso skirtingoms frakcijos, prašymas dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo“, – pažymėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis.