Sisteminė aukštojo mokslo pertvarka. Gegužės 2 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų koalicija susirinko diskutuoti apie aukštojo mokslo pertvarkos planą, apimantį studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo ir tinklo konsolidavimo aspektus. Numatomos aukštojo mokslo pertvarkos planą pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Švietimo reformos svarbiausi tikslai yra studijų finansavimo pertvarka, studijų kokybės vertinimo sistemos pakeitimas ir darbo užmokesčio akademikams didinimas. Siekiama, kad Lietuvoje veiktų du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Vilniaus universitetas (VU) ir naujas Kauno universitetas matomi kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio (MRU) ir Lietuvos edukologijos universitetus (LEU), VU dalimi taptų Šiaulių universitetas (ŠU). Kaune norima jungti Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetą. Akademikų algoms kelti per metus numatoma skirti 22,5 mln. eurų. Aukštojo mokslo sistemos reforma leis sutaupyti 50 mln. eurų.
Koalicijoje pristatyta švietimo reforma matoma ne kaip baigtinis rezultatas, o kaip tęstinis procesas, kurio tikslas – galimybė gauti tinkamą švietimo kokybę Lietuvoje, o ne vykti to ieškoti svetur. „Kol kas apie universitetų jungimą, jiems prieštaraujant, nekalbama. Kalbama apie nemokamą auštąjį mokslą, studijų kokybę. O pats tinklas – kitas apsisprendimo kausimas, kuris susijęs su aukštųjų mokyklų finansavimu“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Seimui pristatyti naujojo Darbo kodekso pakeitimai. Seimas pradėjo svarstyti naujojo, nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio, Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Teikiamais pakeitimais numatoma, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią. Darbo kodekse numatoma nustatyti darbdavio pareigą teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų.
Siūlomomis nuostatomis taip pat siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais, įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Numatoma, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui. Darbo kodekse planuojama nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką – darbdavys turės turėti darbuotojo sutikimą. Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.
Pagal teikiamus pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebūtų sudaroma, o profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Po pristatymo už projektus balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 47 parlamentarai.
Rezoliucija dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo. Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Tačiau, praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, nėra jokio aiškumo dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų užbaigimo iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Vyriausybės skirto finansavimo nepakanka net būtiniausiems aikštės sutvarkymo darbams užbaigti, o kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialui lėšų iš viso neskirta. Atsižvelgiama į tai, kad idėjai 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje pastatyti ir atidengti paminklą ,,Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti“, kuriame yra numatyta vieta tautos ir valstybės simboliui Vyčiui, pritarė visuomeninės patriotinės organizacijos. Seimas prašo Vyriausybės skirti papildomų lėšų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams užbaigti, pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra. Seimas ragina Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, bendradarbiaujant su Vyčio paramos fondu, operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su paminklo ,,Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymu iki 2018 m. vasario 16 d.
,,Rail Baltica“ – naujas ekonominis koridorius. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys, Seimo nariai Artūras Skardžius, Virgilijus Poderys ir Jurgis Razma balandžio 24 d. dalyvavo Rygoje surengtame pasauliniame forume ,,2017 – ,,Rail Baltica“ – naujo ekonominio koridoriaus tiesimas“. Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą ir už renginio organizavimą atsakinga bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonė „RB RAIL“ pakvietė atstovus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos, Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų.
Pagrindinė projekto koordinatorė Katerina Trautman (Catherine Trautmann) ir Baltijos valstybių, projektą koordinuojančių ir įgyvendinančių institucijų ir jų partnerių atstovai pristatė projekto pagrindines nuostatas ir įgyvendinimo planus. Svarbiausiu renginio akcentu tapo projekto „Rail Baltica“ sąnaudų ir naudos analizė. ,,Rail Baltica“ yra strateginis ir ilgalaikis geležinkelio projektas, kurio tikslas – plėtoti aukštos kokybės keleivių vežimo ir krovinių gabenimo paslaugas tarp Baltijos valstybių, Lenkijos Respublikos ir kitų ES valstybių narių. 2017 m. sausio 30–31 d. Baltijos ministrų pirmininkų susitikimo Taline metu pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo.
Pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje minėjimas. Gegužės 3 d. Seimo laikinoji Gegužės 3-iosios grupė ir Lenkų diskusijų klubas surengė diskusiją „Gegužės 3-ioji – Lietuvos ir Lenkijos istorinės bendrystės svarba Europai“, skirtą 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dienai. „1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje po JAV Konstitucijos. Ši Konstitucija žymėjo naują bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės pastangą reformuotis ir taip apsisaugoti nuo pragaištingų užsienio grėsmių. Gegužės 3-iosios Konstitucijos bendras paveldas yra mums svarbus šiandien, kai grėsmės mūsų regione vėl didėja, kai bendros Lietuvos ir Lenkijos pastangos yra labai svarbios, padedant Ukrainai, kai Lietuvos ir Lenkijos geri santykiai įgauna visam regionui ypatingos strateginės reikšmės“, – teigė diskusijos moderatorius Andrius Kubilius.