Letuvos visuomenės psichikos sveikatos rodikliai – itin prasti, savižudybių ir patyčių lygis vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Emigracijos mastai tokie, kad ją karčiai pavadiname evakuacija. Bet emigruojama ne vien dėl finansinių sunkumų – emigrantai dažnai pabrėžia psichologinės gerovės stoką. Netgi tiesiai sako, kad Lietuvoje viskas atrodo blogai. Štai ir kyla klausimas, ar tikrai viskas yra juoda, ar kartais mes ne pernelyg koncentruojamės į negatyvą.
Be abejo, taip jau veikia mūsų smegenys – ne tiek daug pakitusios, kaip mums norėtųsi, per pastaruosius tūkstantmečius. Mes instinktyviai pirmiausia fiksuojame pavojų, tad informacija apie grėsmes akimirksniu patraukia ir sudomina. Tačiau visgi nebesame paleolito žmonės ir galime sąmoningai įvertinti dabartinę informacinę erdvę. Visi puikiai suprantame, kad gyvename informacijos amžiuje – iš visų pusių eina didžiulis srautas žinių, naujienų, vaizdų ir t. t. Ir nors šiandien kiekvienas gali lengvai tapti informacijos skleidėju, vis tik žiniasklaida yra centrinė to informacinio srauto figūra – įtakinga ir svarbi kaip niekada.
Kaip rašo bene žymiausias žiniasklaidos poveikio visuomenės psichikos sveikatai tyrinėtojas prof. Grehemas C. L. Deivis (Graham C. L. Davey): „Mūsų atlikti tyrimai liudija žymų kognityvinį ir emocinį poveikį visuomenei, įskaitant nerimo ir depresijos lygio augimą, bet ir nepasitenkinimo savo gyvenimu didėjimą. Deja, negatyvios naujienos dar niekada nebuvo tokios dominuojančios kaip šiandien, kai viešosios informacijos rengėjai dažnai naudoja negatyvą, siekdami emociškai užkabinti auditoriją nesusimąstydami, kokias psichologines pasekmes turi tokie jų veiksmai.“
Žiniasklaida turi teisę ir pareigą pranešti visuomenei žinias – kas vyksta, kas blogai ir kas gerai. Ir vis tik mūsų žiniasklaidoje negatyvios informacijos dominavimas yra stulbinantis. Nors jau ne viena žiniasklaidos priemonė mato, kad mums trūksta pozityvios informacijos, imasi labai reikalingų iniciatyvų skleisti žinias apie mūsų šviesuolius, įkvepiančius projektus, gerus darbus, bet tendencija išlieka akivaizdžiai neigiama – pozityvūs dalykai išlieka medijų paraštėse. Jei negatyvi žinia pastebima išsyk, pranešama plačiai ir dažnai eskaluojama (kartojama, neretai papildant nežymiomis naujienomis ar net be jų, kartais net prarandant bet kokią informacinę vertę), tai pozityvios žinios sklaida – net nesulyginamai kuklesnė.
Moksliniai tyrimai seniai atskleidė vadinamosios žiaurios žiniasklaidos (angl. violent media) neigiamą poveikį psichikai. Mes turime nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio teisinį reguliavimą. Jis numato konkrečių neigiamų žinių ir vaizdų mūsų vaikams ribojimą. Tačiau mums visiems – visai visuomenei, kuri jaučiasi bejėgė, pažeidžiama ir kartu pikta bei agresyvi – trūksta pozityvios informacijos.
Mūsų nelabai turtinga valstybė vis tik nėra tokioje beviltiškoje duobėje, kaip per juodus šiandienio informacijos srauto akinius ima atrodyti. Mes laisvi – ir jau netgi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Mes – demokratinė valstybė. Ir nors nuolat susiduriame su daugybe žmogaus teisių problemų, mes gyvename visiškai kitame lygyje, nei buvusi sovietinė imperija ar šalys, nepriklausančios Vakarų erdvei. Mes turime nerealų kiekį talentų – nuo lazerių mokslininkų iki plaukimo čempionų. Ir mes turime tai matyti ir žinoti.
Ar turime nutylėti problemas ir apie jas nekalbėti atvirai ir skaudžiai? Ne. Žiniasklaida turi ir toliau atvirai rodyti mūsų skaudulius. Bet ne veltui egzistuoja terminas „eskaluoti“ – mes turime sumažinti tą mazochistinį kiekvienos neigiamos naujienos eskalavimo, kartojimo, vėlimo po visas įmanomas laidas ir straipsnius, kol tai tampa nebepanašu į žiniasklaidą. Tačiau nebelieka vietos informacijai apie pozityvius ar bent neutralius dalykus – kas vyksta mūsų valstybėje pozityvaus, ką keičiame ir ko mokomės, ką pasiekėme ir kam padėjome ir t. t. Skirkime adekvatų dėmesį pozityvioms žinioms. Jų nereikia kurti, jos yra, tik sąžiningai jas praneškime.
Mūsų Rytų kaimynas išleidžia didžiules sumas, kad įtikintų, kaip blogai Lietuvoje ir kokie lietuviai nelaimingi. Nedirbkime jam. Kalbėkime atvirai ir nevyniodami į vatą apie savo problemas. Kalbėkime ir apie sprendimus, apie teigiamus pokyčius, apie įkvepiančius darbus, įskaitant ir mūsų valstybės institucijas bei pareigūnus. Moksliniai tyrimai rodo ne tik tiesioginę koreliaciją tarp dominuojančios neigiamos informacijos žiniasklaidoje ir visuomenės psichikos sveikatos rodiklių, bet ir poveikį pasitikėjimui savo valstybe bei patriotiškumui. Neslėpkime blogų naujienų, bet neslėpkime ir gerų. Man įstrigo vieno Lietuvai atidavusio visą gyvenimą pulkininko žodžiai: „Jei mes palaužiame savo pačių dvasią – priešas jau laimėjo.“ Autorė yra LR Seimo narė, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja