Balandžio 20 d. įvyko išplėstinis Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo laikraščio „Mokslo Lietuva“ redakcinės kolegijos nariai, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos pirmininkė doc. dr. Asta Lapinskienė ir gausus stojančiųjų į LMS būrys. Pirmiausia buvo apžvelgti per pastaruosius du mėnesius atliktų darbų rezultatai. Šiuo metu mūsų akademinė bendruomenė yra labai sunerimusi dėl Vyriausybės planų „optimizuoti“ Lietuvos universitetų tinklą, nes darbo grupėje, kuriai pavesta parengti šį projektą, neleista dalyvauti nei mokslininkų kūrybinėms organizacijoms, nei profsąjungoms. Informacija apie planuojamą pertvarką – neišsami ir prieštaringa.
Baltrūnas, dr. Andrius Puksas, prof. Alvydas Baležentis, prof. Jonas Jasaitis. M. Medineckienės
nuotr.
Kita Lietuva
Nuo praėjusių metų rudens su Lietuvos mokslininkų sąjunga bendradarbiauja grupė mokslininkų ir mokslo idėjomis intensyviai besidominčių agrarinio verslo atstovų. Pagrindinė jų veiklos kryptis – regioninė politika, atokesnių žemos urbanizacijos vietovių socioekonominės raidos problemos, agrarinio sektoriaus pokyčiai. Ypač daug dėmesio skiriama labai aktualiai, tačiau iš viešosios erdvės diskurso dažnai stumiamai šeimos ūkių egzistavimo problemai. Grupės nariai klausia, ar tikrai tik stambieji ūkiai, savo dydžiu neretai jau lenkiantis buvusius „kolektyvinius“ ir „tarybinius“ ūkius ir taikantys intensyvaus ūkininkavimo technologijas, yra vienintelė galimybė Lietuvai. Šeimos ūkiai, kuriantys darbo vietas augančiai kartai, perduodantys ūkių raidos tradicijas ir lanksčiai reaguojantys į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, palikti likimo valiai.
Šios grupės nariai lankosi įvairiuose Lietuvos regionuose, susitinka su ūkininkais, lankomų vietovių seniūnais ir agrarinio sektoriaus ekspertais, kuria filmuotus siužetus, kuriuos gali peržiūrėti plačioji visuomenė. Po produktyvių diskusijų apsispręsta įkurti Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrių „Kita Lietuva“. Tokį pavadinimą grupės nariai pasirinko remdamiesi labai dažnai viešojoje erdvėje akcentuojama atskirtimi „Vilnius ir kita Lietuva“ ir pabrėždami, kad būtina kurti Lietuvos regioninę politiką, numatančią darnią visų regionų raidą, galimybę kurti naujas darbo vietas ir mažinti socialinę atskirtį.
Skyriaus vadovu tapo dr. Arūnas Svitojus, Baltijos labdaros fondo vadovas. Šiuo metu skyriuje yra 14 narių, tarp kurių MRU prof. Alvydas Baležentis, prof. habil. dr. Antanas Svirskis, pirmosios Vyriausybės (1990 m.) žemės ūkio ministras dr. Vytautas Knašys, mokslininkai – dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, dr. Alvydas Pocius ir dr. Valensas Ežerinskas, agrarinės veiklos ir regioninės politikos ekspertai – Albinas Raudonius, Antanas Sviderskis, Vytautas Kondratas ir Justinas Šmitas, kino žurnalistas Šarūnas Valentinavičius. Artimiausiu metu skyrius supažindins akademinę bendruomenę su veiklos planais.
Sveika Lietuva
Grupė iniciatorių buria mokslininkus ir kitus specialistus, besidominčius sporto ir sveikos gyvensenos problemomis. Kaip neseniai Seime įvykusioje konferencijoje pažymėjo Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, mūsų valstybėje nėra ilgalaikės kompleksinės gyventojų sveikatos apsaugos strategijos. Esame tarp tų ES valstybių, kuriose yra daugiausia žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, daugėja vaikų, besiskundžiančių antsvoriu, ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp paauglių labai išplito rūkymas, plinta kvaišalų vartojimas, menka gyventojų dalis rimtai rūpinasi sveika gyvensena. Vis dar tikimasi, kad atsirandančias sveikatos problemas galima išspręsti vaistais. Todėl gyvensenos keitimas, fizinio aktyvumo skatinimas, mankštos ir masinio sportinio judėjimo plėtra yra ypač aktualios mūsų valstybės problemos.
Iniciatyvos plėtoti Lietuvos mokslininkų sąjungoje sporto ir sveikos gyvensenos tematikai skirtą veiklą ėmėsi gerai žinomas visuomenininkas, Sūduvos krašto mokslo akademijos vadovas, ekonomistas Valentinas Aleksa. Vadovauti naujajam skyriui, kurio sąlyginis pavadinimas „Sveika Lietuva“, sutiko buvęs ilgametis Lietuvos olimpinio komiteto prezidentas, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Artūras Poviliūnas. Tikimasi, kad artimiausiu metu skyrių papildys Lietuvos sporto universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų atstovai ir neformalių sporto organizacijų entuziastai. Akademinei bendruomenei bus pristatytas skyriaus artimiausios veiklos planas.
Laisvieji mąstytojai
Trečiojo naujojo LMS skyriaus iniciatoriais tapo Vilniaus universiteto profesoriai – Albinas Bagdonas ir Dobilas Kirvelis. Skyriaus veiklos planuose – gana sudėtingos tiek psichologijos ir etikos, tiek bioinžinerijos temos. Sąlyginis pavadinimas „Laisvieji mąstytojai“ arba tiesiog „Laisvieji“ išryškina keletą aspektų: mokslininkų intelektinę nepriklausomybę, galimybę lanksčiai keisti veiklos kryptis ir telkti besidominčius naujosiomis mokslo ir technologijų raidos sritimis.
Artimiausiu metu naujasis skyrius planuoja surengti konferenciją, skirtą XXI amžiaus žmonijos strateginės raidos aktualijoms bei socialinėms ir technologijų inovacijoms, kurios jau dabar keičia požiūrį į žmogaus gyvenimą, jo fizines ir intelektines galimybes. Skyriaus pirmininku išrinktas prof. Dobilas Kirvelis, nariais tapo prof. Henrikas Vaitkevičius, doc. Algimantas Švėgžda, doc. Juozas Šatas, doc. Feliksas Laugalys ir kt.
Henrikas Vaitkevičius, doc. Juozas Šatas, prof. Dobilas Kirvelis, doc. Feliksas Laugalys ir
prof. Albinas Bagdonas
Darbo grupės
LMS tarybos posėdyje patvirtintos penkios darbo grupės, išrinkti jų vadovai. Sudaryti tokias grupes buvo numatyta dar pirmajame tarybos, išrinktos praėjusių metų gegužės 21 d. įvykusiame LMS XIV suvažiavime, posėdyje. Tačiau pastaruoju metu smarkiai padidėjęs tarybos narių užimtumas lėmė, kad šio klausimo aptarimą teko atidėti kiek vėlesniam laikui: naujosios tarybos nariai labai aktyviai dalyvavo organizuojant renginius, susijusius su akademinės bendruomenės vaidmens atkūrimu valstybėje. Jų dėka 2017 m. vasario 7 d. įvyko didelio mokslininkų dėmesio sulaukusi diskusija Lietuvos mokslų akademijoje. Kovo 20 d. LR Seime surengta konferencija. Daug pastangų pareikalavo Lietuvos mokslininkų sąjungos kasdienės veiklos aktyvinimas, kūrybinės mokslininkų organizacijos naujų galimybių išryškinimas.
Didžioji dalis artimiausių LMS tarybos darbų organizuojama šiose darbo grupėse:
1) mokslo politikos (vadovas – prof. Alvydas Baležentis);
2) mokslininkų socialinių klausimų (vadovė – dr. Vaida Šeirienė);
3) paramos LMS veiklai ir projektų rengimo (vadovas – dr. Andrius Puksas);
4) LMS veiklos viešinimo ir renginių organizavimo (vadovas – Emilis Urba);
5) ryšių su mokslo institucijomis ir naujų narių priėmimo (vadovė – dr. Milena Medineckienė).
Išvykos ir kiti renginiai
Lietuvos mokslininkų sąjungos nariai, praėjusių metų vasaros pradžioje dalyvavę LMS tarybos organizuotoje išvykoje į lietuvių etnografines žemes dabartinės Lenkijos teritorijoje, iki šiol nepamiršo įspūdžių, gautų apsilankius punskiečio Petro Lukoševičiaus atkurtoje prūsų ir jotvingių gyvenvietėje. Daugiau kaip 8 ha miško teritorijoje sumaniai išdėstyti mūsų tautos praėjusio tūkstantmečio istorijos simboliai ne tik praplečia žinias apie lietuvių ir kitų baltų genčių materialiąją bei dvasinę kultūrą, bet ir skatina susimąstyti apie mūsų dabartį ir ateitį.
Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba planuoja išvyką į materialiojo paveldo ir senovinės technikos muziejų, kurį buvęs VGTU doc. dr. Justinas Stonys įkūrė ant Nemuno kranto esančiuose Smalininkuose (Jurbarko r.). „Mokslo Lietuvoje“ jau buvo pristatyta muziejaus vadovo parengta ir praėjusių metų pabaigoje išleista gausiai iliustruota monografija „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“.
Didžioji dalis eksponatų, kurių skaičius jau peršoko 23 tūkstančius, susieta su XX amžiaus technika. Išsamiai atspindėti ne tik praėjusio šimtmečio amatai ir jų įtaka tautos gyvensenai, bet ir naujausių laikų išradėjų veikla, plėtojama Lietuvos universitetuose. Muziejaus lankytojai gali susipažinti su akad. Kazimiero Ragulskio sukurta ir daugelyje pasaulio šalių gerai žinoma vibrotechnikos mokykla bei kitais Lietuvos mokslininkų pasiekimais.
Kai tik bus suderinta išvykos į Smalininkus data ir programa, apie tai informuosime „Mokslo Lietuvos“ skaitytojus. Į muziejų vyksime nuosavais automobiliais, nes Mokslininkų sąjunga kol kas neturi galimybių finansuoti savo renginius. Tačiau dalyvių iniciatyva gali įveikti visas kliūtis. Ilga automobilių, pažymėtų Lietuvos mokslininkų sąjungos simbolika, kolona užsuks į panemunės pilis ir kitas lankytinas vietas. Išvykos dalyviai planuoja susitikti su Jurbarko šviesuomene.
J. Stonys su LMA akademiku K. Ragulskiu ir profesoriumi
A. Bubuliu