ŠVIETIMAS (Edukologijos sekcija). Chicago, 1997
Ieškome rėmėjų, kurie padėtų išleisti mokslo šaltinių leidinį „X pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. Švietimas“. Simpoziumas įvyko prieš 20 metų – 1997 m. lapkričio 27–30 d. Čikagoje, Jaunimo centre. Jame pirmą kartą buvo suorganizuota Švietimo (edukologijos) sekcija. Rengėjų šūkis buvo: „Pasaulio lietuvių talka – atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai.“ Tada dirbau JAV ir tapau šios sekcijos koordinatoriumi. Glaudžiai bendradarbiaujant su JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo taryba, mums pavyko sukviesti nemažą būrį JAV dirbančių intelektualų, kurie dalyvavo sekcijos darbe, skaitė pranešimus, aktyviai diskutavo su iš Lietuvos atvykusiais mokslininkais.
Artėjant simpoziumui, visi pranešimai buvo sudėti į knygą „X pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. Švietimas“, kuri buvo išleista, deja, vos 100 egzempliorių tiražu. Jos apimtis – 107 A4 formato puslapiai, iliustruota unikaliomis, istorinę vertę turinčiomis nuotraukomis. Mums labai padėjo Klivlande gyvenanti lietuvių išeivijos atstovė Rūta Degutienė, tuo metu turėjusi nedidelę leidyklą. Knyga, kurią maketavo APPLE kursų talkininkai – dailininkas Algirdas Muliolis ir mokytoja Amanda Muliolienė, buvo išdalinta simpoziumo dalyviams, tačiau dėl riboto tiražo nei Lietuvos skaitytojų, nei daugumos lietuvių išeivijos telkinių nepasiekė. Jos nėra nei M. Mažvydo, nei LMA Vrublevskių bibliotekose.
Didelį simpoziumo dalyvių susidomėjimą sukėlė pranešimas, kurį parengė ir Lietuvoje žinoma išeivijos bendruomenės veikėja Raimonda Mikatavage, labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų knygų, skirtų imigrantams ir karo pabėgėliams, autorė, rengusi tiesiogines Baltimorės (JAV) televizijos laidas. Itin vertinga patirtimi pasidalino gabiųjų vaikų mokyklos direktorė Kašubaitė-Binder, APPLE kursų organizatorė pedagogė Irena Giedraitienė-Gedris, šiuolaikinės literatūros tyrėja, ilgametė Akrono (JAV) universiteto profesorė Jolita Kavaliūnaitė.
Simpoziume dalyvavo didelis būrys iš Lietuvos atvykusių mokslininkų, kurių dalies šiandien jau nebėra su mumis. Tai: prof. Juozas Vaitkevičius (buvęs Šiaulių pedagoginio instituto rektorius, o tuo metu – Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto direktorius), akad. Vladas Rajeckas, specialiųjų poreikių turinčių asmenų ugdymo teorijos kūrėjas prof. Vytautas Karvelis ir kt. Tarp pranešėjų buvo pedagogės Marija Barkauskaitė ir Vilija Grincevičienė, psichologė prof. Danguolė Beresnevičienė ir dokt. Rita Virbalienė. Įvairius švietimo teorijos aspektus aptarė fizikas, tuometinis Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Kazimieras Pyragas, filosofas ir sociologas prof. Romualdas Grigas, edukologas Algimantas Šventickas ir kt. Išeivijos pedagogo Domo Veličkos idėjas nagrinėjo dr. Jonas Dautaras.
Išeivijos ir Lietuvos pedagogų bendros veiklos būtinybę tvirtai rėmė Švietimo tarybos pirmininkė (neseniai iškeliavusi į amžinybę) Regina Kučienė, beveik du dešimtmečius dėsčiusi lituanistinėse mokyklose, o vėliau vadovavusi JAV lietuvių jaunimo švietimui, vienintelio užsienyje leidžiamo žurnalo vaikams „Eglutė“ redaktorė ir žurnalo „Pasaulio lietuvis“ skyriaus „Švietimo gairės“ redaktorė. Deja, vėlesniuose simpoziumuose šios sekcijos idėja nebuvo tęsiama.
X simpoziumo pranešėjų iškeltos idėjos yra aktualios ne tik istorikams, bet ir dabartinės švietimo raidos strategams bei naujausių strategijų įgyvendintojams. Štai kelios minėto leidinio autorių mintys:
Regina Kučienė: „Lietuviškos mokyklos pradėjo kurtis, kai dar nebuvo nei Lietuvių bendruomenės, nei Švietimo tarybos. <…> Lituanistinių mokyklų išlaikymui ir mokslo priemonių išleidimui nėra valstybinės paramos.“
Rima Kašubaitė-Binder: „Kai šaltą 1993 metų gruodžio rytą, suskambėjus telefonui, išgirdau, kad skambina iš Taikos korpuso, iškart atsakiau, kad neturiu laiko savanoriauti. <…> Tačiau jiems reikėjo vadovėlio apie Lietuvą, skirto Pasaulio mokyklų programai.“ (Tokį vadovėlį kartu su vaizdajuoste ji parengė 1994 m.)
Vilija Grincevičienė: „Kova už lietuvišką mokyklą tarsi paskelbė tautos pasipriešinimo ir galutinio apsisprendimo pradžią. Valstybingumo atkūrimas sužadino viltį, kad bus sugrąžintas pasitikėjimas Mokslu, Mokytoju ir Mokykla.“
Amanda Muliolienė: „Per pirmą tokią mano paskaitą Vilniuje aiškinau, o dalyviai užsirašinėjo ir dirbo, tačiau iš auditorijos negavau nė vieno klausimo. Maniau, kokie jie žavūs mokiniai, taip gerai klauso ir dirba, kad visai neatsilieka ir viską supranta. Pusvalandžiui praėjus, daviau kelis uždavinius ir vaikščiodama tarp dalyvių, žiūrėjau, kaip jiems sekasi. Beveik visi buvo sutrikę, visi turėjo klausimų, bet nė vienas neišdrįso pirmas pakelti ranką. Tada pastebėjau, kad reikia pamokyti mokytojus, kaip būti mokiniu laisvame, demokratiškame krašte…“
Šio mokslo šaltinių leidinio perspausdinimo Lietuvoje iniciatorius yra Lietuvos mokslininkų sąjunga ir laikraštis „Mokslo Lietuva“. Galinčius prisidėti labai prašome parašyti mums šiuo el. pašto adresu mokslolietuva@gmail.com
Prof. dr. Jonas Jasaitis, leidinio sudarytojas