Balandžio pabaigoje Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija baigė posėdžių sesiją ir spaudos konferencijoje pristatė septynias rezoliucijas: „Dėl pilietybės išsaugojimo“, „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tobulinimo“, „Dėl renginio „Pasaulio lietuvių vienybės diena – sujunkime Lietuvą“, „Dėl migracijos procesų valdymo ir grįžti gyventi į Lietuvą sąlygų sudarymo“, „Dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos“, „Dėl Lietuvos švietimo tarybos sudėties“ ir „Dėl Kultūros tarybos gairių“. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus spaudos konferencijoje kalbėjo: „Tikiu, kad posėdžiai, kurių metu vyko aktyvios diskusijos svarbiausiais Lietuvos ir užsienio lietuviams klausimais, buvo naudingi ir linkiu, kad šitos diskusijos duotų konkrečių rezultatų Lietuvai ir visiems pasaulio lietuviams.“
Komisija ilgai diskutavo pilietybės išsaugojimo tema. Išklausiusi pranešimus, ji atkreipė dėmesį, kad pasiektas visuotinis politinis sutarimas, jog būtina teisiškai įtvirtinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, kai yra įgyjama ir kitos valstybės pilietybė. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punkte jau yra įtvirtinta teisė asmenims, išvykusiems iš nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiu būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiais. Tačiau nėra apsaugotos Lietuvos Respublikos nepilnamečių piliečių pilietinės teisės, jeigu jie išvyko (t. y. buvo išsivežti tėvų) į užsienio valstybes ir įgijo kitos valstybės pilietybę dar neturėdami teisinio veiksnumo – iki pilnametystės.
Komisija palaiko Lietuvos Respublikos Seimo narių išreikštą politinę valią, priimant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę Lietuvos Respublikos piliečiams, išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Rezoliucijoje „Dėl pilietybės išsaugojimo“ komisija prašo Lietuvos Respublikos Seimą imtis visų galimų teisinių priemonių kuo įmanoma greičiau šį sutarimą įtvirtinti teisės aktais.
Daug dėmesio skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pasirengimui. Po įvairių sričių specialistų pranešimų ir aktyvios diskusijos komisija rezoliucijoje „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tobulinimo“ pareiškė, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje nepakankamas dėmesys skirtas užsienyje gyvenančių lietuvių indėliui, kuriant ir saugant Lietuvos valstybingumą bei tautiškumą. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programoje pasigendama Vilniaus Lukiškių aikštės, kurioje pilietinės visuomenės, jungiančios viso pasaulio lietuvius, pastangomis ir lėšomis turėtų būti pastatytas atminimo paminklas visų laikų Lietuvos laisvės kovų dalyviams, atnaujinimo.
Komisija rezoliucijoje prašo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės atnaujinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos rengimo darbo grupės, kurioje būtų atstovaujama ir Pasaulio lietuvių bendruomenei, darbą ir ištaisyti minėtus bei kitus trūkumus. Pavyzdžiui, programoje vartojamas terminas „Lietuvos žmonės“, kurį derėtų pakeisti taip, kad būtų aiškiai įvardyti ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Nėra aiškiai įrašytų nuostatų dėl tautiškumo ir užsienio lietuvių nuopelnų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir išsaugojimui per pastaruosius šimtą metų.
Posėdžio metu pristatyta labai graži Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyva dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos. 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus Rotušės aikštėje užsienio lietuvių bendruomenės ketina minėti Pasaulio lietuvių vienybės dieną ir prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybę įtraukti į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių programą renginį „Pasaulio lietuvių vienybės diena – sujunkime Lietuvą“ ir numatyti jo finansavimą.
Komisija, išklausiusi ministerijų ir įvairių sričių atstovų pranešimus ir ilgai diskutavusi emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo klausimais, siekdama atsakyti į klausimą „Ar migruojanti Lietuva taps sugrįžtančia Lietuva?“, kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę kuo plačiau bendradarbiauti su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir įtraukti jas į bendrus mokslo, verslo, kultūros, švietimo, bendruomenių stiprinimo ir kitus projektus bei iniciatyvas, skatinančias sugrįžti į Lietuvą ir emigracijos mažinimą. Lietuvos Respublikos Seimas kviečiamas siekti plataus nacionalinio susitarimo dėl emigracijos ir sąlygų grįžti į Lietuvą sudarymo.
Rezoliucijoje „Dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos“ komisija, pažymėdama sveikos gyvensenos politikos formavimo svarbą ir sveikos gyvensenos plėtros tendencijas Lietuvoje ir užsienyje, ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę panaudoti sveikos gyvensenos idėjų sklaidą, populiarinant Lietuvos vardą ir vienijant pasaulio lietuvius. Manydama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas galėtų teikti pasiūlymus dėl švietimo plėtotės krypčių, švietimo politikos ir lietuvių kalbos išsaugojimo strategijos, rezoliucijoje „Dėl Lietuvos švietimo tarybos sudėties“ prašo Lietuvos Respublikos Seimo įtraukti Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovą į Lietuvos švietimo tarybos sudėtį. Rezoliucijoje „Dėl Kultūros tarybos gairių“ komisija prašo Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją ieškoti būdų, kad užsienio lietuvių bendruomenės galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti Lietuvos kultūros tarybos skelbiamuose projektų konkursuose.
Į kitą posėdžių sesiją Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija planuoja susirinkti šių metų spalio mėnesį. Autorė yra Lietuvos Respublikos Seimo Komisijų sekretoriato vedėja