Pasaulinę Žemės dieną – 2017 m. balandžio 22 d. – pasaulis kyla į Žygį už mokslą. Ši taiki akcija yra pirmasis globalaus judėjimo, skelbiančio gyvybiškai svarbią mokslo reikšmę mūsų sveikatai, saugumui, ekonomikai ir valdymui, žingsnis. Žygį už mokslą (angl. March for Science) inicijavo JAV mokslininkai, protestuodami prieš naujosios administracijos pasisakymus, kuriais kvestionuojami mokslo tyrimais grįsti klimato atšilimo faktai. Ši akcija vienu metu vyko daugelyje pasaulio miestų, tarp kurių buvo ir Vilnius.
Mokslininkų darbai – svarbūs visiems
Botanikos ir genetinės katedros profesorius Juozas Lazutka kalbėjo: „Su kolegomis nusprendėme, kad ir Lietuva turi solidarizuotis su JAV mokslininkais. Tai bus „maršas mokslui“ arba „už mokslą“, kuriame kviečiami dalyvauti visi neabejingi mokslui žmonės, ne tik mokslininkai ir tyrėjai, bet ir studentai, mokytojai – visi, kurie suvokia mokslo vertę ir pasisako už atsakingą, mokslo tyrimų paisančią bei gamtinę ir kultūrinę aplinką tausojančią politiką. Visi žmonės kasdien naudojasi mokslo rezultatais. Už paprastų dalykų slypi kruopštus mokslininkų darbas. Būtų puiku, jei prisijungtų verslo žmonės, bent jau tie, kurių verslo pagrindą sudaro mokslo rezultatai.“
Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros dėstytojas dr. Saulius Serva skatina solidarizuotis su mokslininkais, nes „mokslas, mokslininkai ir žiniomis grįstas pasaulis yra pavojuje. Archajiška mokslo finansavimo politika, biurokratizuotas požiūris į aukštojo mokslo ir studijų sistemas, lyderystės mokslo politikoje stoka žudo mūsų šalį, kurios vienintelė išlikimo galimybė – inovacijomis pagrįsta ekonomika. Turime daug iššūkių, kuriuos privalome nugalėti. Mokslo žinių ignoravimas žeidžia mus visus, kelia pavojų mūsų sveikatai, maistui, aplinkai ir darbui. Atėjo laikas visiems neabejingiems mokslui žmonėms išeiti į gatves ir būti išgirstiems“.
Kiekviena prie maršo prisijungianti šalis kelia ne tik globalias, bet ir savas problemas. Naujosios literatūros tyrinėtoja dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė sako, kad „akcija siekiama atkreipti dėmesį ne tik į gamtosaugos problemas, bet ir į mokslo įtaką visuomenės gerovei bei demokratiniams procesams. Lietuvoje Žygis už mokslą turi ir papildomą reikšmę – aukštojo mokslo finansavimo krizės ir sisteminės pertvarkos akivaizdoje pasisakome už mokslo finansavimo didinimą ir mokslininko profesijos prestižo atkūrimą“.
Humanitariniai mokslai neturi būti taikomi prie rinkos
Kalbos apie tai, kad mokslas turi visur taikytis prie verslo sąlygų, visiškai netinka humanitariniams mokslams. Jie kuria nematerialią vertę, stiprina kultūrą, tapatybę, ugdo pilietiškumą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas primena liūdną humanitarinių mokslų situaciją, kurią jis aprašė 2016 m. išleistoje esė knygoje „Uosto fuga“: „Visur tas pats: biurokratizacija, vis absurdiškesni reglamentai, humanitarinių studijų siaurinimas ir taikymasis prie rinkos, akademinių bendruomenių susiskaldymas, katedrų ir profesūrų silpimas, užsiiminėjimas trumpalaikiais projektais, pseudomokslu. Deja, tai europinė tendencija. Labai blogas ženklas. Nes ten, kur silpsta humanistika, stiprėja barbarybė.“