Nauja lietuvių kalbos ir literatūros programa. Gegužės 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojama konferencija „Naujoji lietuvių kalbos ir literatūros programa: padėti suvokti ir pajausti kalbą kaip vertybę“. Per konferenciją buvo diskutuojama, kaip gerinti mokinių skaitymo ir rašymo gebėjimus. Nuo rugsėjo 1-osios pagal naują lietuvių kalbos pradinio ir lietuvių kalbos bei literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą mokysis 1–10 klasių mokiniai.
Programa orientuoja į aktyvų mokymąsi ir mokinių kūrybiškumo skatinimą. Ugdymo turinys programoje pateikiamas taip, kad mokytojai lengviau galėtų keisti mokymo ir mokymosi organizavimą, ieškoti veiksmingesnių mokymosi būdų. Šioje programoje itin sustiprintas vertybinis ugdymas. Siekiama, kad lietuvių kalbos ir literatūros programa perduotų mokiniams tautinei ir pilietinei bendruomenei svarbias idėjas, vertybes, idealus.
Lietuvių kalbos ir literatūros pradinio ir pagrindinio ugdymo bendroji programa – pirmoji iš atnaujintų ugdymo programų. Nuo rugsėjo mėnesio mokyklos dirbs pagal naująją Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą. Pradinėse mokyklose bus išbandoma naujoji IT programa, taip pat baigiama rengti pasirenkamojo dalyko programa, skirta nacionaliniam saugumui ir krašto gynybai.
Studijų finansavimas. Švietimo ir mokslo ministerija nustatė aukštesnę studijų programų rentabilumo kartelę. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Taip pat numatyta, kad nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose, ne mažiau kaip 10 biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų.
Nustatytas minimalus studentų skaičius studijų programose padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo. Aukštosios mokyklos turės stambinti studijų programas. Tai leis konsoliduoti išteklius – užuot skaitę po kelias panašias paskaitas grupėms, kuriose yra po keletą studentų, dėstytojai galės daugiau laiko skirti pasiruošimui ir moksliniam darbui. Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1 800 iki 700.
Nors abiturientų skaičius kasmet mažėja, priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas šiemet lėšų numatoma skirti tiek pat kiek pernai – 8,4 mln. eurų. Iš jų universitetams planuojama skirti 5,432 mln. eurų, kolegijoms – 2,951 mln. eurų. Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus 14,4 tūkst. pirmakursių: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,8 tūkst. – kolegijose.
Daugiau vietų sritims, patrauklioms užsienio investicijoms. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, artimiausiais metais išaugs aeronautikos, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistų poreikis. Todėl, lyginant su 2016 m., šioms specialybėms kolegijose numatoma skirti 150 valstybės finansuojamų vietų daugiau, o universitetuose jų skaičių numatoma didinti apie 15 proc. Šiuo metu šių specialybių studentus rengia 5 universitetai ir 8 kolegijos. Numatoma, kad ES investicijų lėšos sudarys galimybę jau turintiems aukštąjį išsilavinimą persikvalifikuoti į rinkoje paklausias specialybes.
Menų finansavimas – aukščiausios kokybės studijoms. Lyginant su praėjusiais metais, menininkų rengimas bus koncentruojamas tik specializuotose aukštosiose mokyklose, turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. Priėmimui į menų studijas universitetuose numatoma 453 vietos: iš jų Vilniaus dailės akademijai atiteks 225, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 139, tai 22 studijų vietomis daugiau, lyginant su pernai.
Pedagoginių studijų finansavimas – pagal poreikį. Atsižvelgus į savivaldybių deklaruoto mokytojų poreikio ir studijuojančių šiose studijose studentų santykį, įsakyme numatyta, kad pirmosios pakopos studijose šiemet bus rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Jiems numatoma skirti universitetuose – 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamą studijų vietą.
Įsakymas nustato, kad mokytojai dalykininkai – chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų dalyko ir kt. – 2017 m. bus rengiami tik nuosekliuoju būdu – 1,5 metų trukmės profesinėse studijose, kuriose studijuoti gali baigę dalyko bakalaurą. Pedagogikos profesinėms studijoms 2017 m. numatoma skirti 150 valstybės finansuojamų vietų. Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas taip pat numatoma mokėti specialią stipendiją.
Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik pedagogų rengimui, bet ir kvalifikacijos tobulinimui, tam numatoma skirti 60 mln. eurų, kuriant tris edukologijos centrus: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus