Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai jau keletą metų gilinasi į švietimo dvasingumo raidą asmenybės brandos procese, kaip ypač svarbią edukologijos problemą ir būtiną ugdymo komponentą. Kovo 30–31 d. Kijeve B. Grinčenkos universitete ir Ukrainos nacionalinėje pedagogikos mokslų akademijoje abiejų šalių mokslininkai diskutavo apie švietimo dvasingumą, jo paskirtį ir vaidmenį, ugdant visapusišką, brandžią asmenybę, ir iššūkius, kylančius kultūrų sankirtų ir globalizacijos kontekste. Diskusijas paskatino Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų atlikti moksliniai tyrimai, kuriais remiantis parengta ketvirtoji kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumo raida“ (Vilnius, Žuvėdra, 2016). Kolektyvinės monografijos rengėjas, idėjos autorius ir mokslinių tyrimų koordinatorius profesorius Jonas Kievišas pristatė šią monografiją užsienio šalių mokslininkams, pedagogams, švietimo vadovams, dalyvavusiems tarptautinėje konferencijoje „Profesinis meninis ugdymas ir meno kultūra: XX amžiaus iššūkiai“.
Ukrainoje kultūros atašė, profesorius Jonas Kievišas, Irena Navickienė, ambasadorius
Marius Janukonis. Autorės asmeninio archyvo nuotraukos
Diskusijų metu išryškėjo, kad Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų požiūriai į švietimo dvasingumą yra labai panašūs – keliami asmenybės ugdymo, tautos identiteto puoselėjimo, demokratijos įtvirtinimo ir kiti klausimai. Tokiais aspektais lyginant švietimo sistemas, galima išryškinti jų savitumą, skirtumus ir bendrumą, perimti patirtį, ieškoti efektyvesnių būdų joms tobulinti. Panašios šių šalių visuomenės demokratinės raidos problemos, kilnūs siekiai spręsti sovietinio paveldo likvidavimo uždavinius vienija Lietuvos ir Ukrainos mokslininkus, skatina juos bendradarbiauti, vykdyti mokslinius tyrimus, keistis idėjomis, dalintis patirtimi ir aktyviai dalyvauti švietimo sistemos pertvarkoje savo valstybėse.
Ukrainos nacionalinės pedagogikos mokslų akademijos Švietimo vadybos universiteto prorektorė prof. habil. Dr. Elena Otič apžvelgė ukrainiečių mokslininkų indėlį, rengiant anksčiau išleistas (2009, 2012, 2014) ir ketvirtąją kolektyvinę monografiją „Ugdymo dvasingumo raida“. Profesorius J. Kievišas atskleidė su mokinio amžiaus tarpsniais susietas ugdymo dvasingumo raidos pakopas, kėlė asmens dvasinės egzistencijos klausimus. Akademikas Vasilijus Tkačenka akcentavo dvasinių vertybių reikšmę švietime ir tautos identiteto vaidmenį. Pasak akademiko, švietimas turėtų skatinti pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmus, pratinti mokinį išlikti savo tautos atstovu globalaus pasaulio bendrijoje. Profesorė Anna Karas atskleidė krikščioniškomis vertybėmis grindžiamos demokratinės kultūros ypatybes ir parodė jų reikšmę Europos kultūros raidai bei ukrainiečių diasporos išlikimui.
Šioms mintims pritarė ir diskusijose dalyvavę Ukrainos, Lenkijos, Austrijos universitetų profesoriai, švietimo įstaigų vadovai, pedagogai. Jie pažymėjo kolektyvinėje monografijoje pristatytą ryšį tarp edukologinių ir teologinių įžvalgų, citavo Popiežiaus Pranciškaus linkėjimą Europai drąsiai apkabinti savo praeitį, su pasitikėjimu žvelgti į ateitį, su viltimi gyventi dabartyje.
Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio ir kultūros atašė Jurgio Giedrio, dalyvavusių minėtoje tarptautinėje konferencijoje, nuomone, teigiamas kolektyvinės monografijos įvertinimas skatina Lietuvos ir Ukrainos mokslininkus tęsti bendrus mokslinius tyrimus ir rengti penktąją kolektyvinę monografiją, ieškoti galimybių išversti ketvirtąją monografiją į ukrainiečių kalbą, plėsti abiejų šalių abipusiškai naudingo bendradarbiavimo erdvę. Autorė yra Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos viceprezidentė, dalyvavusi minėtoje tarptautinėje konferencijoje.
