Tą pačią gegužės 2 d., kai buvo paskelbtas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas universitetų tinklo pertvarkos planas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų koalicija susirinko pasitarti apie šio plano įgyvendinimo galimybes. Diskutuota apie studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo ir tinklo konsolidavimo aspektus. Susirinkusiems parlamentarams planą pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ji teigė, kad bakalauro studijų trukmė – viena ilgiausių Europoje, tačiau tik apie 50 proc. studentų, baigusių universitetą ar kolegiją Lietuvoje, dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą. Svarbiausi švietimo reformos tikslai: studijų finansavimo pertvarka, studijų kokybės vertinimo sistemos pakeitimas ir darbo užmokesčio akademikams didinimas. S
iekiama, kad Lietuvoje veiktų du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Anot. J. Petrauskienės, aukštojo mokslo sistemos reforma leis sutaupyti 50 mln. eurų. Reforma matoma ne kaip baigtinis rezultatas, o kaip tęstinis procesas, kurio tikslas – galimybė gauti tinkamą švietimo kokybę Lietuvoje, o ne vykti to ieškoti svetur.
„Kol kas apie jokį universitetų jungimą, jiems prieštaraujant, nekalbama. Kalbama apie nemokamą auštąjį mokslą, studijų kokybę. O pats tinklas – kitas apsisprendimo klausimas, kuris susijęs su aukštųjų mokyklų finansavimu“, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Parengta pagal LR Seimo pranešimą.