Gegužės 10 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre pagerbtas akademiko profesoriaus Jurgio Viščako (1927 04 18 – 1990 08 13) atminimas. Kvietime išspausdintus žodžius: „…tai buvo energiją spinduliuojantis žmogus, į aukštą orbitą iškėlęs Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedrą ir ant lazerio iešmo suvėręs Fizikos institutą“ praplėtė ir pagilino bendražygių prisiminimai apie šį lietuviškų lazerių pramonės krikštatėvį, aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų vadovą, pedagogą, jaukiai bendravusį žmogų, kurio mokslinė nuojauta akino suvokti lazerio panaudojimo unikalumą.
Mokslininko ir pedagogo veiklos pėdsakus išryškino prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, apžvelgęs J. Viščako veiklą Vilniaus universitete – nuo diplomanto iki akademiko. Prof. Leonas Valkūnas išsamiai aptarė akademiko mokslinę veiklą ir vadovavimą Fizikos institutui. Akademiko mokinys ir bendradarbis dr. Vidas Kabelka prisiminė J. Viščaką kaip iniciatyvų naujų lazerio krypčių pradininką Fizikos institute.
Jau tik iš laiko perspektyvos žvelgiame į turtingą J. Viščako mokslinį palikimą (454 mokslinių publikacijų, 14 išradimų autorius ir bendraautoris), Įsimintinas jo pedagoginis ir administracinis darbas: buvo pirmasis Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, vadovavo Fizikos institutui (1977–1985), nuo 1979 m. – Lazerinės optoelektronikos skyriui. J. Viščakas – puslaidininkių fotolaidumo tyrimų Lietuvoje pradininkas, naujų lazerių kūrimo ir panaudojimo moksle ir technikoje iniciatorius, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Įsimintini 1979 m., kai instituto laboratorijose lankėsi Nobelio premijos už lazerio sukūrimą laureatas akad. Nikolajus Basovas.
1983 m. buvo įkurta Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla prie Fizikos instituto, kuri po penkerių metų reorganizuota į bendrovę EKSMA. Gamyklos paskirtis buvo realizuoti Fizikos instituto mokslininkų darbus. 1985 m. pramoniniu būdu pagamintas pirmasis lietuviškas pikosekundinis lazeris VIJUKA-1, galintis matuoti spinduliuotės proceso trukmę trilijardine sekundės dalimis. Šį lazerį sukūrė J. Viščakas, V. Kabelka, V. Mačiulis, A. Michailovas, V. Syrusas. „Pavadinimas labai žaismingas, gražus, bet man nuojauta pasąmonėje sufleruoja, kad po šiuos užrašu yra kažkas užšifruota“, – tuomet ištarė akademikas, supratęs, kad jis gimė iš jo pavardės, vardo ir tėvavardžio pirmųjų raidžių.
Įsimintinas to meto įvykis mokslinės visuomenės atmintyje, kai modifikuotas VIJUKOS-1 variantas lazeris PL-1020 1987 m. buvo eksportuotas į Vakarų Vokietiją, kurioje lazerius gaminančių firmų skaičiuojama šimtais. Po to buvo sulaukta daug mokslinių ir gamybinių organizacijų laiškų, norinčių įsigyti šio tipo lazerį. Jį kuriant ir naudojant tyrimuose buvo pateiktos net penkios paraiškos išradimams.
Šį iniciatyvių kūrybinių ir technologinių paieškų laikotarpį puikiai prisimena Vidas Kabelka, buvęs Fizikos instituto Pikosekundinės spektroskopijos sektoriaus vadovo pavaduotojas. Šis sektorius, pradėjęs lazerinius (distancinius) atmosferos užterštumo tyrimus, taip pat įgyvendino akademiko svajonę – lazerio iešmo viziją. Sukurti lidarai, lyginant su kitais tyrimo metodais, leido labai operatyviai rinkti informaciją apie atmosferos užteršimą. V. Kabelka, kuris buvo vienas iš iniciatorių surengti akademiko J. Viščako devyniasdešimtmečio paminėjimą, apie savo vadovą ir jo mokslinę veiklą yra parašęs nemažai straipsnių.
kelią nuo diplomanto iki akademiko
mokslinę veiklą ir vadovavimą Fizikos
institutui
Pirmininkaujantis prof. Gintautas
Tamulaitis pradeda minėjimą
Prisiminimų apie žymų mokslininką fragmentus atgaivino buvęs Bandomosios lazerių ir elektroninės technikos gamyklos direktorius V. Mačiulis, profesoriai A. P. Smilga, F. Ivanauskas, K. Makariūnas. Jiems akademikas buvo tikras lyderis, gebantis motyvuoti darbuotojus ryžtingai eiti pasirinkta darbų ir veiklos kryptimi. Žavėjo žaibiški ir teisingi J. Viščako sprendimai, atradimų siekis. Buvo priminta, kad tokio vedlio pavyzdžio iš akademiko, mylėjusio ir gerbusio savo kolegas, privalėtų pasimokyti ne vienas šių dienų vadovas.
Norint pasiekti gerų mokslinių rezultatų, reikėjo gerų darbo sąlygų, todėl akademikas daug energijos skyrė statyboms. Kasdienybėje buvo aktyvus FiDi renginių dalyvis, mėgo slidinėti. Su pakilios, darnios nuotaikos mokslininku laisvai jo kompanijoje jausdavosi ir jaunimas. Minėjimo pradžioje parodytas filmo fragmentas priminė akademiko kvietimą ieškoti mokslo naujovių, mąstyti, mylėti ir džiaugtis gyvenimu.
J. Viščakas su kolegomis pasodino tvirtą mokslo medį, kuris savo sėklas – lietuviškus lazerius – išbarstė po visą pasaulį. Po penkių dešimtmečių istorijos matome, kokį proveržį aukštosioms technologijoms sukūrė prietaisas, žadinantis koherentines šviesos bangas. Šiandien Lietuvos lazerininkai šturmuoja pasaulio rinkas, dalyvauja dideliuose tarptautiniuose aukštųjų technologijų projektuose. Ryškiausia šio meto naujiena – UAB „Ekspla“ ir mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ pagamino vieną galingiausių pasaulyje lazerių sistemą „Sylos“.
