„Pastebėjau, kad Lietuvoje universitetai yra nedraugiški, kartais net ir priešiškai nusiteikę vieni kitų atžvilgiu. Tai prieštarauja aukštojo mokslo idėjai, stabdo pažangą“, – teigia Alinas Olteanu, Kauno technologijos universiteto Tarptautinio semiotikos instituto tyrėjas. Iš Rokhamptono (Jungtinės Karalystės) atvykęs mokslininkas įsitikinęs, kad žmogus, nebendradarbiaudamas su kolegomis, yra nepajėgus sukurti proveržio. Jis teigia geriausius savo straipsnius parašęs kartu su tiesioginiu šio universiteto konkurentu – Rydingo universitetu. Pasak A. Olteanu, nors konkurencija tarp aukštojo mokslo institucijų ir skatina juos pasitempti, nederėtų pamiršti, kad akademija turi kurti visuomenės progresą.
stažuotojas Alinas Olteanu iš
Rokhamptono universiteto. KTU nuotr.
Puikus laikas pritraukti tyrėjų iš Vakarų valstybių
Į Kauną atvykęs podoktorantūros studijų tyrėjas mano, kad šis laikas – puiki proga Rytų Europos valstybėms pritraukti daugiau tyrėjų iš Vakarų. „Esu to pavyzdys – atvykau čia iš Didžiosios Britanijos, prieš pat įvykstant įtartinam referendumui, kuriuo politikai, manipuliuodami žmonių valia, siekė šalį ištraukti iš Europos Sąjungos“, – teigia A. Olteanu. KTU Tarptautiniame semiotikos institute dirbantis tyrėjas gilinasi į multikultūrinį semiotikos aspektą, dėsto diskurso teoriją naujųjų medijų kalbos pirmakursiams ir kartu su politikos mokslų krypties tyrėjais gilinasi į politinės aplinkosaugos tematiką. „Fakulteto viduje vyksta labai produktyvus ir aktyvus bendradarbiavimas tarp skirtingų krypčių ir sričių mokslininkų. Norėtųsi, kad šis bendradarbiavimas plėstųsi ir į kitus fakultetus, peržengtų universiteto ribas“, – sako A. Olteanu.
Taisyklė dėstytojui: „Pasakyk kažką įdomaus“
Solidų ugdymo semiotikos tyrimų ir publikacijų bagažą turintis tyrėjas teigia teoriją taikantis ir savo, dėstytojo, praktikoje. Jis primena filosofo Charleso Peirce‘o teoriją, kad evoliuciją lemia trys faktoriai: atsitiktinumas, būtinybė ir meilė. „Studentai manęs nepasirinko – esu paskirtas jiems vesti paskaitas. Jie mokosi kasdien savo gyvenime ir be manęs, tačiau aš jiems esu savotiškai reikalingas, kad parodyčiau dalykus, į kuriuos jie galbūt nekreipė dėmesio. Ir, galiausiai, esu įsitikinęs, kad, jeigu nesistengsiu suprasti savo studentus, „susitikti jų teritorijoje“, nieko jų neišmokysiu“, – teigia A. Olteanu.
Pasak tyrėjo, mokymasis gali būti sėkmingas tik tada, kai tai – dialogas, kai ne tik mokinys mokosi iš mokytojo, bet ir atvirkščiai. Kita svarbi sąlyga: „Pasakyk kažką įdomaus.“ „Kartais, nors ir esu įspėtas, kad pirmakursiams medžiagą reikėtų pateikti kuo paprasčiau, užduodu jiems sudėtingus klausimus, pristatau sudėtingesnę medžiagą. Žinau, kad kartais lengva reiškia nuobodu, taigi stengiuosi paįvairinti paskaitas iššūkiais“, – šypsosi A. Olteanu.
Lietuvos studentai nuomonę reiškia nedrąsiai
Pasak A. Olteanu, britų ir lietuvių studentai skiriasi. Britai, nors ir ne visada turi tokių gilių žinių kaip lietuviai, yra linkę išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, ją ginti. Antra vertus, jie moka išsisukti iš sudėtingų situacijų. „Liberaliose valstybėse taikomas vadinamasis instrumentinis ugdymo modelis. Laikoma, kad studentas turi įgauti įgūdžių, padedančių išlikti ir klestėti visuomenėje. Kitas polius yra klasikinis požiūris į išsilavinimą, kuris teigia, kad universitetas turi praplėsti horizontus, suteikti platų išsilavinimą, kuris pakeistų žmogaus gyvenimą pačiais įvairiausiais būdais, tačiau nebūtinai būtų ekonomiškai naudingas“, – paaiškina A. Olteanu.
Pagrindinis lietuvių ir britų skirtumas gali slypėti būtent skirtinguose požiūriuose į ugdymo filosofiją. Beje, lietuvių studentų išsakytos nuomonės A. Olteanu stengiasi neužginčyti. Pasak jo, studentai tokie nedrąsūs, kad, išgirdę oponuojant, visiškai užsisklendžia.
Kad būtum geras mokytojas, turi nuolat ieškoti naujų žinių
„Kad būtum geras tyrėjas, turi dėstyti, nes akademinė karjera nuo to neatsiejama“, – mano A. Olteanu. Svarbiausia dėstančiam tyrėjui – nenustoti domėtis įvairiomis kryptimis, mokyklomis ir teorijomis. Tiriamasis darbas – neatsiejama pedagoginės karjeros dalis bet kuriame lygmenyje – būtina išmanyti naujausias tos srities žinias, kad galėtum jomis pasidalinti.
„Žinoma, egzistuoja ir kitas kelias – įstojus į pedagoginį universitetą tapti mokytoju ir juo dirbti iki pat 60-ties. Jeigu žmogui patinka pasirinktas karjeros kelias, jis turėtų jį tęsti. Tačiau, tokiu atveju, būtina užsiimti asmeniniu tobulėjimu, vystyti savo įgūdžius. Kitaip negalėsi suteikti to, ką mokytojas privalo duoti savo mokiniams. Nelabai smagu suvokti, kad rinka, kurioje dirbi, vystėsi greičiau nei tu pats“, – primena A. Olteanu.
Inžinieriams padėtų bendravimas su semiotikais
Paklaustas, ar, dirbdamas humanitarinių mokslų institute technologijos universitete nesijaučia it saloje, A. Olteanu juokiasi: „Ne, greičiau jau pusiasalyje.“ Jis pripažįsta, kad kol kas institutas tik pradeda domėtis bendradarbiavimu su fizikos tyrėjais. Pats A. Olteanu siekia užmegzti dialogą su gyvybės mokslų atstovais. Jo manymu, bendradarbiavimas su inžinieriais galėtų būti labai vaisingas. „Semiotikos tyrimai galėtų būti labai naudingi numatant visuomenės poreikius, ateities vystymosi tendencijas, o tai labai padėtų technologijas kuriantiems inžinieriams“, – mano A. Olteanu.
Pasak jo, bendradarbiavimas tarp mokslininkų yra labai vertingas ir vaisingas – straipsniai „rašosi patys“. „Visada esu linkęs dirbti su kitais tyrėjais, kiek tik tai įmanoma, nes tarpdiscipliniškumas – tai kelias pirmyn. Gal ir egzistuoja tokių mokslininkų, kurie gyvenimo pabaigoje turės ką naujo pasakyti, bet tokie atvejai – pavieniai. Jei nedirbu su kitais mokslininkais, viskas, ką darau, yra tik progreso imitacija.“
„Universitetai jūsų šalyje gyvuoja tarsi atskiros salos, o to neturėtų būti. Štai kitoje gatvės pusėje yra universitetas, su kurio vienu mokslininku, taip pat tarptautiniu tyrėju, bandome atrasti sąlyčio taškus mūsų vykdomuose tyrimuose. Dialogas visada labai praturtina. Jau vien dėl to, kad taip skatinama tyrimų kultūra“, – teigia KTU Tarptautinio semiotikos instituto podoktorantūros tyrėjas A. Olteanu.
Parengta pagal KTU Ryšių su visuomene departamento pranešimą