Epistoliarinis palikimas gali būti laikomas svarbiu šaltiniu lietuvių diasporos kultūrinio palikimo tyrėjams. Laiškuose esanti informacija ne tik patvirtina žinomus faktus, bet ir pateikia naujų.
bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriaus fonde)
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriaus fonde pavyko rasti emigranto iš Čikagos Jurgio Baškio laišką, rašytą 1905 m. rudenį giminėms. Dešiniajame laiško kampe yra tuometinės Centrinės valstybinės bibliotekos (taip ji vadinta 1944–1950 m., 1951–1988 m.) rankraščių, senų knygų ir smulkių spaudinių sektoriaus vedėjos Marijonos Čilvinaitės įrašas. Jame rašoma, kad laiškas rastas kraštotyrinės ekspedicijos, surengtos 1937 m. liepos mėnesį Užvenčio valsčiaus Gedruikių kaime, metu. Laišką ekspedicijos dalyviams padovanojo ūkininkas Antanas Grigas. Iš M. Čilvinaitės rankraščio, pasakojančio apie Gedruikių sodžiaus buitį, sužinome, kad Antanas Grigas buvo gimęs 1863 m. tame pačiame Gedruikių sodžiuje.
Keturių puslapių apimties laiškas parašytas laiškams skirtame popieriuje. Pirmajame puslapyje, papuoštame ornamentu ir ereliu išskleistais sparnais, yra eiliuotas tekstas, prasidedantis žodžiais: „Lietuva tu mieloji, tankiai tave minavoju, kad Lietuvoj gyvenau, linksmą širdį turėjau.“ Teksto turinys liudija, kad laišką rašė toli nuo tėvynės likęs žmogus.
Laiško pradžioje Jurgis Baškis siunčia linkėjimus tetoms ir broliui. Būdamas visų labai pasiilgęs, jis rašo negalintis grįžti į tėvynę, nes „bijantis to nepakajaus, kas dabar po Rosia yra“. Tikėtina, kad čia turima omenyje 1905 m. Rusijoje prasidėjusi revoliucija, kurios metu buvo keliami reikalavimai pagerinti darbininkų padėtį, sušaukti Steigiamąjį susirinkimą, amnestuoti politinius kalinius ir kt. Laiško autorius perduoda linkėjimus giminėms nuo emigrantų P. Bielskio ir J. Grigo. Tai leidžia manyti, kad laiško savininkas Antanas Grigas giminystės ryšiais buvo susijęs su laiške minėtu J. Grigu.
Diasporos tyrėjams gali būti svarbi šiame rašytiniame dokumente pateikiama informacija apie bažnyčias, veikusias 1905 m. Čikagoje. Laiške rašoma, kad Čikagoje yra 5 veikiančios lietuviškos bažnyčios. Jurgis Baškis praneša giminėms, kad lapkričio viduryje Čikagoje, „ant Wood ir 46 uliczios“ buvo pašventinta bažnyčia. Čia turima omenyje 1905 m. lapkritį Čikagoje šv. Kryžiaus parapijoje pastatyta laikinoji bažnyčia ir mokykla. Informaciją apie bažnyčią J. Baškis pateikia, norėdamas pranešti namiškiams, kad bažnyčios klebonas yra Aleksandras Skipka, anksčiau klebonavęs Šaukėnuose. Jei žvilgtelėtume į Bostone išleistą „Lietuvių enciklopediją“, rastume, kad kunigas Aleksandras Skripka (Skripkus) Šaukėnuose kunigavo nuo 1896 m., 1902 m. atvyko į JAV, o 1904 m. persikėlė į Čikagą. 1913 m. vietoje laikinosios šv. Kryžiaus parapijos bažnyčios buvo pradėta statyti šventovė, kuri tapo viena gražiausių ir didžiausių lietuviškų bažnyčių JAV .
Be dvasinio gyvenimo naujienų, nagrinėjamame laiške užsimenama ir apie tai, kad daugelis emigrantų JAV neturi darbo. Laiško autorius čia, matyt, turėjo omenyje XX a. pradžioje JAV dėl didelio emigrantų antplūdžio prasidėjusią ekonominę krizę. Taip pat J. Baškis apgailestauja, kad giminaičiams buvo parašęs keletą laiškų, tačiau negavo jokio atsakymo. Jis prašo parašyti visas naujienas, atsiųsti fotografijų.
Manytume, kad XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių emigrantų laiškų į JAV galėtume rasti ir kitų atminties institucijų fonduose. Šie laiškai galėtų papildyti informaciją, susijusią su lietuvių emigracijos istorija.
Šaltiniai:
Gromata į Lietuvą rašyta… (Laiškas giminėms). Jurgis Baškis (Baszkis). Čikaga, 1905 XI. 19. 2 lap., 1 lšk. LNMMB RKRS, F25-359.
Čilvinaitė, M. Iš Gedruikių sodžiaus (Užvenčio vlsč.) buities. Šiaulių kraštotyros draugijos ekspedicija Gedruikių sodžiuje. LNMMB RKRS, F64-10, lap. 1.
Skripkus (Skripka) Aleksandras. Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1963, t. 28, p. 91. Ambrozevičius, A. Chicagos lietuvių istorija, 1869–1959. Chicago, Ill.: Amerikos lietuvių istorijos draugija, 1967, p. 613.