Seimas priėmė naująjį Darbo kodeksą
Rimas Rudaitis
Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso (DK) ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-587(3), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Už naujas nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 29 parlamentarai.
Naujajame DK Seimas patikslino 45 straipsnių nuostatas. Priimtais pakeitimais nutarta įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią. DK nustatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija bus teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.
Seimas dalinį darbą leido nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis pripažintų Vyriausybės, darbdavys negalės suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.
Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo, dalis funkcijų pavesta ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.
Priimtomis pataisomis nuspręsta patikslinti nuostatą dėl laikinojo darbo sutarties ir nustatyti, kad šios sutarties šalis, kaip darbdavė, galės būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.
Naujais pakeitimais taip pat įtvirtintas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turės būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas bus 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui. Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį nuspręsta ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip, o darbo laiko apskaitos tvarkymas bus nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.
Pataisomis Seimas nustatė, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, bus kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalės viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos bus mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalės mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarys darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Priėmimo metu pritarta pasiūlymui, kad darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negalės būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Per 10 darbo dienų nuo DK įsigaliojimo dienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos raštu turės pateikti valdymo organų narių, kuriems taikomos šios dalies garantijos, sąrašus darbdaviui, o naujai įsteigtos – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įsteigimo dienos.
Pagal pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebus sudaroma, o profesinė sąjunga įgis visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdys visas DK darbo tarybai priskirtas funkcijas.
Seimas patikslino nuostatas dėl Trišalės tarybos sudarymo. Ji bus sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario – po 7 iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis bus įforminama Vyriausybės nutarimu.
Priėmimo metu Seimas pritarė naujoms nuostatoms dėl draudimų streiko metu. Pagal jas priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui bus draudžiama: priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonė, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą); trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius; sudaryti kitas sąlygas ar sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą).
Streiko metu darbdaviui bus draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti DK nustatyta tvarka ir sąlygomis, tačiau šis ribojimas nebus taikomas, jeigu DK nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas. Autorius yra LRS Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausiasis specialistas. Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 6 d. pranešimą
Tikslinamos universitetų senatų ir tarybų funkcijos, atnaujinama Valstybinė švietimo strategija
Gegužės 30 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pristatė Seimui Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires“. Visiems pristatytiems projektams Seimas pritarė po pateikimo. E. Jovaišos teigimu, svarbiausi, pateikimą praėję projektai yra Bendrojo ugdymo gairės ir universitetų valdymą reglamentuojančios pataisos. Bendrojo ugdymo gairėmis siekiama inicijuoti ilgalaikės Valstybinės švietimo strategijos atnaujinimą, įvardinti esmines pokyčių sritis ir siekiamus rezultatus. Bendrojo ugdymo gairių strateginis tikslas – sutelkti pedagogų ir visos mokyklos bendruomenės pastangas mokinio individualybei atsiskleisti ir siekti asmenybės brandos, suformuoti prielaidas sėkmingai profesinei karjerai ir atsakingai visuomeninei veiklai.
Kaip nurodoma Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių 4 straipsnyje, bendrojo ugdymo pokyčių siekiama penkiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo ir bendrojo ugdymo finansavimo. Ugdymo turinio kaitai numatoma parengti naujas, į kompetencijų plėtotę orientuotas, bendrojo ugdymo programas.
Universitetų valdymą reglamentuojančios pataisos numato, kad senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o Valstybinės aukštosios mokyklos taryba (toliau – Taryba) – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija, prisiimanti atitinkamą atsakomybę. Taryba turėtų netekti kai kurių funkcijų: rektoriaus rinkimų, aukštosios mokyklos finansų sąmatų ir jų ataskaitų vertinimo ir kitų. Išorinius Tarybos narius šioms pareigoms siūlo verslo atstovai, Lietuvos mokslų taryba ir Lietuvos mokslų akademija, taip pat Kultūros taryba. Kiekvienos naujos kadencijos Taryboje, taip pat ir Senate turėtų būti bent pusė naujų narių. Pagal siūlomas pataisas, rektorius būtų atleidžiamas Senato daugumai du kartus nepritarus metinei veiklos ataskaitai. Už teikiamas pataisas balsavo 57, prieš – 21, susilaikė 17 parlamentarai.
„Žiniasklaidoje buvo nuskambėję gąsdinimai dėl gairėse minimo siekio, kad mokytojai turėtų magistro kvalifikacinį laipsnį. Būtina paaiškinti, kad tiek dėl magistro, tiek dėl daktaro laipsnio mokytojams kalbame ne kaip apie jiems keliamą reikalavimą eiti studijuoti, ko niekas tikrai nesiūlo, o kaip apie galimybę šiuos laipsnius suteikti už profesinius pasiekimus, dirbant pedagoginį darbą. Atitinkamai įdomi kritika skambėjo ir dėl galių universitetų senatams sugrąžinimo. Sakyta, kad tai žingsnis atgal, atgyvenusi praktika. Tačiau Italijoje, Suomijoje, Graikijoje, Čekijoje ir kitose ES šalyse veikia universitetai su būtent tokia valdymo sąranga. Abejota, ar senatas skirs finansavimą Tarybos priimtai universiteto veiklos strategijai. Esu tikras, kad turime labiau pasitikėti tiek mūsų mokslininkais, tiek mūsų mokytojais. Mažinti jiems tenkantį biurokratinį krūvį ir didinti jų atsakomybę ir galias. Šia kryptimi ir orientuotos teikiamos pataisos“, – aiškino siūlymus pristatęs E. Jovaiša.
Seimas taip pat po pateikimo pritarė siūlymui, kad valstybiniai mokslinių tyrimų institutai galėtų vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal valstybės užsakymą, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokia pataisa didina institutų reikšmę, plėsdama jos funkcijas. Kita pateikta pataisa Lietuvoje įteisina trumpąsias studijas, trunkančias dvejus metus, organizuojamas kolegijose ir apimančias „praktines“ studijų krypčių grupes, kurioms parengti nepakanka pajėgumų profesinėse mokyklose. Tai informatikos, inžinerijos, technologijų ar žemės ūkio mokslų studijos, orientuotos į konkrečius darbo rinkos segmentus. Siūlymui pritarta bendru sutarimu.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos dėl mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo. Seimas, 91 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 16 susilaikius, priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, taip įstatymu reglamentuodamas mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimą. Priimtais pakeitimais padidintos vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų pareigybių (kurias užimti gali tik mokslo laipsnius turintys asmenys) ir tyrėjų pareigybių (skirtos įdarbinti aukštos kvalifikacijos praktikus) atlyginimų apatinės ribos, taip subalansuojant mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir doktorantų atlyginimų ir stipendijų sistemą.
Prezidentė įvardijo pagrindinius Lietuvos iššūkius. Lietuvos Respublikos Prezidentė birželio 8 d. Seime perskaitytame metiniame pranešime išreiškė politinį palaikymą būtinoms permainoms. „Pranešime išgirdome pagrindines reformų laukiančias valstybės gyvenimo sritis: skurdo mažinimą, vaistų kainas, aukštojo ir bendrojo ugdymo padėtį, urėdijas, kovą su girtuoklyste, viešųjų finansų naudojimo ir viešojo administravimo sektoriaus efektyvumo didinimo, korupcijos mažinimo. Daugeliu šių klausimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimai sutampa, tik kartais skiriasi pasirenkamos priemonės ir būdai, kuriais siekiama keisti per pora dešimtmečių įsisenėjusias problemas. Svarbu, kad Prezidentė pati akcentavo – būtina išjudinti šių valstybės ateičiai gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį“, – sakė frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Seimas ragina Europos Sąjungą formuoti realistišką Rytų partnerystės politikos viziją. Atsižvelgdamas į agresyvią Rusijos užsienio politiką, kuria siekiama sužlugdyti Europos saugumo sistemą ir kuri yra atsakinga už „slenkančią okupaciją“ Gruzijoje, tebesitęsiančią jau daugiau negu 10 tūkst. aukų pareikalavusią agresiją Ukrainoje, vykdomą informacinį propagandinį karą prieš demokratines valstybes ir vis didesnę grėsmę keliantį kišimąsi į suverenių valstybių rinkimų procesus euroatlantinėje erdvėje, Lietuvos Respublikos Seimas ragina Vakarų pasaulį šiuo ypatingų grėsmių laiku ne tik išlaikyti vienybę, bet ir susitelkti dėl pamatinių teisių bei laisvių apsaugos paramos ir plėtros.
Priimtu dokumentu kviečiama bendromis jėgomis siekti visapusiškos politinės, saugumo ir finansinės Europos Sąjungos (ES) ir JAV paramos Ukrainoje vykstančioms politinėms ir ekonominėms reformoms, Baltarusijos ir Rusijos demokratinėms opozicijos jėgoms. Seimas ragina ES formuoti principingą Rytų partnerystės viziją, pagrįstą pažangiausių Rytų partnerystės šalių visavertės narystės ES perspektyva, nepamirštant, kad Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos asociacijos susitarimuose numatytų reformų sėkmė labai priklausys ir nuo ES politinio dėmesio bei didesnio finansinio skatinimo. Lietuvos Vyriausybė raginama padidinti Užsienio reikalų ministerijai skiriamas lėšas ir intelektinius išteklius bendradarbiavimui, ypač demokratinės plėtros iniciatyvoms Rytų Europoje ir kituose prioritetiniuose regionuose.
nuotrauka)
Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjimai. Birželio 13 d., 17 val. organizuojamas Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Ilga kelionė namo“ pristatymas ir renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius).
Birželio 14 d., nuo 9 iki 15 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti Seimo Sausio 13-osios memoriale. 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programoje „Seimas – tiesiogiai“, per LRT televiziją ir radiją. 11.59 val. visi kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – tylos minutės okupacijos aukoms atminti „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio tylos minute pagerbk jų kančią“. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje įvyks iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija (renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT). 12.30 val. rengiama okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje; 14 val. įvyks atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo; 16 val. – atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme (Didžioji g. 17/1, Vilnius); 17.30 val. bus laikomos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Birželio 15 d., 9 val. organizuojama gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse. Varėnoje bus pagerbtos pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas: 11 val. bus laikomos šv. Mišios Varėnos m. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21, Varėna), 12.30 val. įvyks pasieniečio Aleksandro Barausko pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.).