„Reforma turi keisti – ne naikinti!“
„Mokslas ne piktžolė – nelaistomas neauga.“
„Universitetai – ne kumetynas, mokslininkai – ne baudžiauninkai.“
Šie ir daugybė kitų teiginių buvo parašyta Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos surengto protesto akcijos plakatuose. Tačiau ši akcija tėra tik ledkalnio viršūnė, palyginus su chaosu, per pastaruosius keletą mėnesių įsivyravusiu tarp mūsų valstybės akademinės bendruomenės. Universitetų reakcijos į aukštojo mokslo reformą – skirtingos. Vieni laikosi kategoriškos – išlikti nieko nekeičiant – pozicijos, kiti tyliau ar garsiau diskutuoja savo bendruomenių viduje, treti imasi alternatyvių veiksmų ir siūlo savo reformos scenarijus.
ASU ir VDU jau yra pasirašę šių dviejų aukštųjų mokyklų integracijos susitarimą, kuriuo sutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties, istorines tradicijas ir tarptautinį pripažinimą turintį jungtinį universitetą. ASU turi aiškų tikslą – Lietuvoje sustiprinti agrarinių krypčių studijas ir mokslinius tyrimus bei žino, kaip šį tikslą pasiekti. Jį įgyvendinti reikia kuo skubiau – dėl šiais metais egzaminus laikiusių ir į šį chaosą ne savo noru įtrauktų šalies abiturientų. Kitu atveju tik padidinsime emigracijos bangą. O juk siekiame ją stabdyti ir padėti ateities kartoms siekti kokybiško išsilavinimo ir karjeros savo krašte.
„Toks mūsų tikslas – kokybiškos studijos ir darbo perspektyvos savo namuose, o ne svetur“, – sako ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas. Pasak jo, šiandien nėra abejonių, kad tikrąjį sinergijos efektą, kitaip tariant, naudą ir susijungusiems universitetams, ir šalies visuomenei bei visai valstybės ekonomikai, duotų VDU ir ASU susijungimas.
Jeigu, kaip planuojama, prie šio jungtinio universiteto dar prisijungs Lietuvos edukologijos ir Lietuvos sporto universitetai, nauda bus dar didesnė. „Bus sukurtas ateities universitetas tikrąja šio žodžio prasme. Artes liberales principu besivadovaujantis VDU – tai plačios parengties inovatyviai mąstantys ir kuriantys jauni žmonės, turintys tvirtus humanitarinius pagrindus ir aiškias profesinės specializacijos perspektyvas. O ASU šiandien yra atsakingas už šalies išteklius – mišką, žemę, vandenį, bioįvairovės, ekosistemų išsaugojimą, klimato kaitos stabdymą, tvarų žemės ir miško ūkį, bioekonomiką, sveiko maisto užtikrinimą. Prie jungtinio universiteto prisijungus LEU, būtų gauta ir jo stiprybė – ateities žmonių ugdymas, talentų atskleidimas, savitų, valstybės poreikius atitinkančių modernių mokyklos kūrimas. Sujungus visas šias sritis į vieną visumą, sinergijos efektas būtų akivaizdus.
Pasak ASU rektoriaus, šiandien niekas neabejoja, kad šiuolaikinio universiteto absolventas turi būti ne „žinių nešiotojas“, o kūrėjas, gebantis generuoti idėjas ir spręsti problemas. Tam reikia plataus bendrojo parengimo, kurį sustiprins VDU. ASU savo ruožtu pagilins studentų praktinius gebėjimus, suteikdamas modernias eksperimentines laboratorijas ir išplėtotą partnerystę su verslu. Sutelkus visų minėtų universitetų mokslo potencialą, mokslo projektų pajėgumai taip pat gerokai sustiprės.
Vienas svarbiausių universitetų konsolidacijos tikslų – studijų efektyvumo didinimas. Jungtiniame universitete 33 proc. sumažėtų bakalauro, 40 proc. – magistrantūros ir vientisųjų studijų programų. „Be abejo, svarbu ir tai, kad universitetų konsolidacija duotų ekonominę ir socialinę naudą. Atlikome pilną jungtinio universiteto sąnaudų ir naudos analizę. Mūsų universitetų integracijos atveju gaunama nauda – akivaizdi, nes didesnę pridėtinę vertę kuria ir aukštesnės kokybės studijas baigę absolventai, ir mokslo grupių nacionaliniai bei tarptautiniai projektai, ir partnerystė su verslu. Būtų efektyviau panaudojamos Slėnio „Nemunas“ programos lėšomis sukurtos modernios eksperimentinės laboratorijos, bendrabučiai, mažiau sąnaudų prireiktų administravimui. Per trejus metus įdėjus 7,8 mln. eurų, šios investicijos atsipirktų jau antrais metais po projekto įgyvendinimo. Esame skaičiavimais pagrindę prognozuojamą sukurtos pridėtinės vertės dydį. Jis išties yra įspūdingas – apie 70 mln. eurų per prognozuojamą 15 metų laikotarpį. Taigi, jungtinio universiteto nauda yra akivaizdi, pagrįsta ir išmatuojama. Vyriausybei ir visuomenei nėra sudėtinga tuo įsitikinti“, – pabrėžia A. Maziliauskas.
„Be abejo, dabartinė neapibrėžta situacija kelia pagrįstą nerimą universitetų bendruomenėms. Tad norisi patikinti, kad dėl jungimosi nenukentės nei esami ar būsimi studentai, nei akademinis personalas. Priešingai – su VDU vadovybe esame sutarę, kad, sumažėjus studijų programų skaičiui ir pedagoginio darbo krūviams, bus sudarytos geresnės sąlygos žmonėms dirbti mokslinį darbą. Esami ir būsimi studentai taip pat neturėtų turėti preteksto nerimauti pasirinkę stiprų, tarptautišką ateities universitetą, sukurtą VDU ir ASU pagrindu. Atvirkščiai – iš šios integracijos jie išloš daugiausiai“, – teigia ASU rektorius A. Maziliauskas. Sudarytos darbo grupės jau rengia integracijos planą ir jungtinio universiteto statuto projektą. Jį patvirtinus Seime, realus universitetų susijungimas turėtų įvykti per 2–3 metus.