LRS Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teikia Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo LRS Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akad. Eugenijumi Jovaiša (žr. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių ir visuomenės skyriaus pranešimą žiniasklaidai, 2017 m. birželio 20 d.).
G. Landsbergis teigia, kad „svarstymo Seime metu valstybinių universitetų tinklo pertvarka tampa atskirų aukštųjų mokyklų interesų įkaite ir taip praranda reformų kryptį bei prasmingą, racionalų, valstybės interesą atitinkantį turinį. Negana to, iš Mokslo ir studijų įstatymo esą siekiama pašalinti kokybės ir skaidrumo kriterijus atitinkančias nuostatas dėl aukštųjų mokyklų finansavimo ir valdymo“.
optimizavimo planą. J. Jasaičio nuotr.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) minėtą siūlymą laiko cinizmo ir politinės demagogijos apraiška. LR Seimas šalia tinklo pertvarkos taiso ankstesnių reformatorių – konservatorių ir liberalų – klaidas aukštojo mokslo srityje. Būtent G. Landsbergis, M. Adomėnas ir kt., būdami rinkti politikai ir priesaika įsipareigoję LR Konstitucijai, patys siekia įgyvendinti prievartinį aukštųjų mokyklų jungimo modelį. Tikėtina, jie žino, kad universitetai turi ypatingą statusą – jų steigėjas yra Seimas, o ne ŠMM ar Vyriausybė, ir jiems numatytą autonomiją saugo LR Konstitucijos 40 str. 3 dalis.
Propaguojamas ydingas prievartinis universitetų jungimas, eliminuojant akademines bendruomenes ir ignoruojant universitetų valdymo organų valią, yra ne kas kita kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Būtent akademiko E. Jovaišos vadovaujamas Seimo komitetas šiuos antikonstitucinius, vadinasi, teisiškai ir politiškai netvarius, ketinimus pristabdė, todėl ir atkreipė į save nepelnytos kritikos ugnį.
Prisimintina, kad dar 2009 m. tuometės konservatorių ir liberalų daugumos rankomis Lietuvoje jau buvo įgyvendinta antikonstitucinė aukštojo mokslo reforma. LR Konstitucinis Teismas (2011-12-23) LR mokslo ir studijų įstatyme Nr. XI-242 (2009 m. balandžio 30 d.) nustatė 36 pagrindinio šalies įstatymo Konstitucijos pažeidimus. Ekspertai, apžvalgininkai, profesinės sąjungos tąsyk perspėjo tuometę valdančiąją daugumą dėl kėsinimosi į Konstituciją.
Deja, buvo pasitelktas buldozerinis balsavimas. Tragedija ta, kad minėta antikonstitucinė reforma jokių aukštojo mokslo problemų neišsprendė, o tik padidino. Dabar bemaž tie patys veikėjai vėl šaukiasi dar vienos antikonstitucinės ir kenkėjiškos reformos. Labai gaila, kad vienos didžiausių šalies politinių partijų lyderis G. Landsbergis bando eiti politine korupcija apkaltintų kolegų pėdomis…
Turimais skelbtais spaudoje duomenimis, G. Landsbergis galimai pats siekia ne visai skaidrių interesų iš aukštojo mokslo pertvarkos. Yra požymių, kad jis galimai atstovauja savo bendrapartiečių, valdančių Kauno technologijos universitetą, Petro Baršausko (KTU rektoriaus) ir Jurgitos Šiugždinienės (KTU prorektorės), siauram asmeniniam ar instituciniam interesui, vykdo paskirų aukštųjų mokyklų interesams atstovaujančių įtakos grupių užsakymą. Minėtas universitetas valdomas nedemokratiškai, neteisėtai. Daugybinius pažeidimus patvirtino LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.
LAMPSS rekomenduoja visuomenei atkreipti dėmesį į per pastaruosius Seimo rinkimus vykusią rinkimų kampaniją, kurios metu Petras Baršauskas ir Jurgita Šiugždinienė rinkimų plakatuose, renginiuose asmeniškai rėmė G. Landsbergio kandidatūrą. Per rinkimus P. Baršauskas buvo įvardytas kaip vienas iš potencialių švietimo ministrų, TS-LKD laimėjus rinkimus (žr. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/konservatoriai-i-ministru-postus-pasiruose-po-2-4-kandidatus-tik-premjera-vieninteli-56-681381).
LRS Švietimo ir mokslo komitetas ir jo pirmininkas E. Jovaiša sugrąžino politinius debatus dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos į Konstitucijos erdvę ir atkreipė į save neskaidriai veikiančių grupių pyktį bei neadekvačius politinius veiksmus. LRS Švietimo ir mokslo komitetas nuo pat pradžių į aukštųjų mokyklų tinklo reformos rengimą siekė įtraukti akademinę bendruomenę, įskaitant profesines sąjungas. Šiuo metu atsiranda gana subalansuotas reformos projektas, kuriame taip pat siekiama kelti studijų kokybę, parengti naują studijų ir tyrimų finansavimo modelį, demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą.
LAMPSS atstovauja 14-ai šalies aukštųjų mokyklų. Šios gausios akademinės bendruomenės vardu reikalaujame nedelsiant nutraukti dar vienos antikonstitucinės reformos planavimo veiksmus. Mes tikime, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kur turi vyrauti nuomonių įvairovė, bet ne švaistymasis kaltinimais. Dirbkime susitelkę ir tada daugiau laimės Lietuvos piliečiai.
LAMPSS tarybos vardu pirmininkė dr. Asta Lapinskienė