Birželio 27 d. pasirašyta sutartis su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN). Naujienų agentūros pranešė, kad Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių tapo šios organizacijos asocijuota nare.
Anot Prezidentė dr. Dalios Grybauskaitės, sutarties su CERN pasirašymas yra Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo pripažinimas. Lietuvos fizikai dalyvauti CERN programose pradėjo netrukus po tarptautinio mūsų valstybės pripažinimo. Prieš trylika metų buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių tyrimuose. Bendruose su CERN projektuose dalyvauja VU, VGTU, KTU ir LSMU mokslininkai ir lazerius gaminančios įmonės.
Lietuvos, tapusios asocijuota nare, atstovai dalyvaus CERN Tarybos posėdžiuose, o mūsų įmonės įgijo teisę dalyvauti šios organizacijos viešųjų pirkimų konkursuose. Lietuva sieks per artimiausius penkerius metus įkurti CERN verslo inkubatorių, kuris padėtų pritraukti įvairių pasaulio valstybių verslininkus. Kaip rašo „Verslo žinios“, narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).
CERN, įkurta 1954 m. rugsėjo 29 d., yra didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Pirmosiomis narėmis tapo Šveicarija, Vokietija, Italija, Prancūzija ir Nyderlandai. 40-yje valstybių veikia 170 šios organizacijos duomenų centrų, kuriuose sukurta beveik 2 mln. darbo vietų. Lietuvos bendradarbiavimas su organizacija apima ne tik mokslo, bet ir švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis. Narystė CERN Lietuvai per metus kainuos apie 900 tūkst. eurų. Tačiau tai reiškia ne tik Lietuvos tyrėjų tarptautinį pripažinimą, bet ir naujas galimybes verslui.
Akad. prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, dalyvaujantis CERN projektuose nuo 1995 m., pažymi, kad CERN atlieka fundamentinius visatos sandaros tyrimus. CERN mokslininkai sukūrė didįjį hadronų greitintuvą, pasaulinį žiniatinklį (angl. World Wide Web), didelių duomenų saugyklas ir pozitronų emisijos tomografiją (PET). Pasak J. Vaitkaus, ši narystė Lietuvai atveria daug naujų galimybių, tačiau būtina, kad mūsų universitetai, institutai ir verslas sutelktų jėgas, konsoliduotų savo akademinį ir pramonės potencialą ambicingai ilgalaikei veiklai organizacijoje. Tai mažintų protų nutekėjimą iš Lietuvos, nes jau dabar nemažai mūsų mokslininkų, dalyvaudami CERN programose, dirba su pasaulinio garso universitetais, plėtodami dalelių fizikos, inžinerijos, branduolinės medicinos, ypač vėžinių ligų ir diagnostikos tyrimus. Parengta pagal „VŽ“, LTR, „Veido“ pranešimus