(Šiaulių tarptautinis oro uostas vėl nepaminėtas)
Šiaurės investicijų bankas (Nordic Investment Bank, NIB) ir Lietuvos oro uostai pasirašė 15 metų sutartį dėl 29,6 mln. eurų paskolos, skirtos iš dalies finansuoti trijų Lietuvos oro uostų Vilniuje, Kaune ir Palangoje atnaujinimą. Įmonės investicijų programos tikslas – padidinti skrydžių ir aviacijos saugumą, išplėsti paslaugų apimtis ir sumažinti oro uostų poveikį aplinkai.
Vilniaus oro uoste finansavimas bus panaudotas renovuojant orlaivių kilimo ir tūpimo taką bei riedėjimo takus, įrengiant apšvietimo ir kitas sistemas, rekonstruojant keleivių terminalą ir statant daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat oro uostas modernizuos paviršinio vandens valymo įrenginius ir triukšmo stebėjimo sistemą.
Kauno oro uoste bus įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, aikštelės prie angarų ir privažiavimo keliai, inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kontrolės punktai. Palangos oro uostas rekonstruos keleivių terminalą, orlaivių kilimo ir tūpimo taką, aikšteles prie angarų ir riedėjimo takus.
„Neturėjome galimybės gauti iš valstybės finansinę paramą, nes tai prieštarautų Europos Komisijos reikalavimams, todėl labai džiaugiamės NIB sprendimu suteikti paskolą Lietuvos oro uostams. Šis banko sprendimas yra ilgai trukusių, bet produktyvių mūsų derybų su NIB atstovais rezultatas. Palankiomis sąlygomis gauta paskola leis pasirūpinti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros plėtra ir tobulinimu“, – sakė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus jungianti ir valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai įsteigta 2014 m. 2016 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,8 mln. keleivių, iš kurių 3,8 mln. – didžiausiame Vilniaus oro uoste. NIB yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų.
Didžiausią Baltijos valstybėse Šiaulių oro uostą administruoja šio miesto savivaldybė, kuri tam neturi nei kompetencijos, nei išteklių. Oro uoste jau daug metų tvyro vadinamoji stagnacinė atmosfera, įmonė dirba nuostolingai. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad dviguba (karinė ir civilinė) šio oro uosto paskirtis iš tikrųjų nekliudo plėtoti efektyvią ūkinę veiklą, kurti aukštos kvalifikacijos specialistams skirtas darbo vietas, didinti mūsų valstybės žinomumą, megzti naujus ekonominius ryšius. Analogiški dvigubos paskirties oro uostai Danijoje, Belgijoje ir kitose ES valstybėse dirba pelningai ir turi didžiulę įtaką šių valstybių pažangai.
Kad Šiaulių oro uostas galėtų imtis perspektyvios ūkinės veiklos, plėtodamas tarptautinį krovinių pervežimo verslą, net nebūtinos didžiulės investicijos. Kokie būtiniausi darbai turi būti atlikti ir kiek lėšų tam reikėtų veiklos pradžioje, gerai žino Susisiekimo ministerija ir kitos susijusios žinybos. Žinoma ir tai, kokias perspektyvas atvertų šio oro uosto veikla. „Mokslo Lietuvos“ informacija