Atkurta Valstybės istorinės atminties komisija. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui ir Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui, nutarė sudaryti Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją.
Komisijoje dirbs 11 narių: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai: Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Stasys Tumėnas ir Povilas Urbšys; Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai: Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis ir Emanuelis Zingeris; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Irena Šiaulienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Juozas Imbrasas.
Valstybės istorinės atminties komisija įgaliota teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės istorinės atminties įamžinimo strateginių krypčių ir veiksmų planų, atmintinų metų ir kitų minėjimų, susijusių su istorine atmintimi, programų metmenų. Ji rūpinsis Tautos istorinės atminties įamžinimu, Lietuvos istorijos paveldo atminimo įprasminimu ir jo planų įgyvendinimu, teiks pasiūlymus rengiant valstybės istorinės atminties kaupimo ir išsaugojimo koordinacinius planus, vykdys jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. Komisija taip pat teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl Lietuvos valstybės atkūrimo svarbiausių datų ir atmintinų metų minėjimo programų, vykdys jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.
Pasak komisijos steigimo iniciatoriaus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akad. Eugenijaus Jovaišos, tokios komisijos poreikis egzistavo seniai. Dar 2007 m. buvo sudaryta Valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija, sėkmingai veikusi iki 2012 m., o vėliau taip ir nebeatkurta dėl politinių nesutarimų. Šia komisija bus siekiama tęsti ankstesnius darbus, suteikti nuoseklumą ir koncepciją istorinės atminties formavimo ir įamžinimo iniciatyvoms.
Patvirtinta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija. VRK pirmininke paskirta Laura Matjošaitytė. Jos kandidatūrą slapto balsavimo metu savo balsais parėmė 74 Seimo nariai, prieš buvo 12, 2 susilaikė. Respublikos Prezidento siūlymu VRK nariais paskirti Vincentas Vobolevičius (slapto balsavimo rezultatai: už – 76, prieš – 5, susilaikė 5) ir Aistė Žilinskienė (slapto balsavimo rezultatai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 1), teisingumo ministro siūlymu – Darijus Beinoravičius (slapto balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 4, susilaikė 5) ir Svetlana Misevičienė (slapto balsavimo rezultatai: už – 82, prieš – 2, susilaikė 3), Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu – Svajonė Šaltauskienė (slapto balsavimo rezultatai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 1).
Parlamentinių partijų siūlymu VRK nariais paskirti: partijos „Tvarka ir teisingumas“ – Donatas Laurinavičius, Lietuvos socialdemokratų partijos – Jūratė Lebedevienė, Liberalų sąjūdžio – Maksimas Reznikovas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Valdemaras Urbanas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Jonė Valčiukienė. Prisiekus naujai sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams ir pirmininkui, pasibaigė Seimo 2012 m. birželio 14 d. sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai. Komisijos sudėtis patvirtinta be dviejų narių: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pasiūlyto Viliaus Semeškos ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto Jono Udrio, už kurį slapto balsavimo metu balsavo 35, prieš buvo 46, susilaikė 3 Seimo nariai.
Siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu siūloma Seimui atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės. Pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus. Pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusią kovą su Ordinu, ginant savo žemę ir laisvę, indėlį į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Pripažįstamas Žemaitijos indėlis per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją. Projektu siūloma Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą; 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšas programai įgyvendinti.
Seimas reglamentavo grupės skundo institutą. Seimas priėmė Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, kuriuo reglamentuojamas grupės skundo institutas. Už tokį sprendimą vieningai balsavo 100 Seimo narių. Priimtomis pataisomis geriau užtikrinama teisė į teisminę gynybą, nes, pasinaudodami grupės skundo institutu, savo pažeistas teises galės apginti ir tie asmenys, kurie savarankiškai neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų.
Grupės skundo institutu taip pat sutrumpinamas administracinių bylų procesas; užtikrinama vienoda teismų praktika tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu. Be to, grupės skundo institutu sumažinamos administracinio proceso sąnaudos tiek pareiškėjams, tiek valstybei. Įstatymo pataisos leis ginti didelių grupių asmenų, reiškiančių vienarūšius reikalavimus (kylančius iš tapačių faktinių aplinkybių ir turinčius tą patį teisinį pagrindą), teises ir įstatymų saugomus interesus.
Lietuva įvardijama kaip pagrindinė Kazachstano partnerė Baltijos regione. Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė dalyvavo Kazachstano parlamento rengiamoje konferencijoje. „Kazachstanas yra viena iš Lietuvos ekonominės diplomatijos prioritetinių krypčių, o Lietuva įvardijama kaip pagrindinė Kazachstano partnerė Baltijos jūros regione. Esu tikra, kad ateityje abipusiškai naudingi mūsų šalių ryšiai stiprės“, – sveikindama Kazachstano parlamente surengtos konferencijos dalyvius sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė. Ji priminė, kad tarp Lietuvos ir Kazachstano yra sudaryta daugiau kaip 20 tarptautinių sutarčių susisiekimo, investicijų skatinimo, krovinių tarptautinio vežimo, gynybos, turizmo, energetikos ir kitose srityse.
Neseniai Lietuva ir Kazachstanas paminėjo valstybių diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimt penktąsias metines, o Lietuvos Respublikos Seime yra sudaryta gausi tarpparlamentinių ryšių su Kazachstanu grupė. Irena Šiaulienė su parlamentine delegacija apsilankė Kazachstano sostinėje Astanoje vykstančioje parodoje „EXPO 2017“, kur buvo minima Lietuvos diena. Parodos tema – ateities energija. Tarp daugiau nei šimto pasaulio valstybių ir 20 tarptautinių organizacijų prisistato ir Lietuva. Tikimasi, kad per tris mėnesius paroda sulauks 5 milijonų lankytojų.
„Įspūdingi atlyginimai valstybės valdomoje įmonėje“. Seimo narys Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl įspūdingų valstybės valdomoje įmonėje EPSO-G darbuotojų atlyginimų. Viešai prieinamoje informacijoje skelbiama, kad Vyriausybės kontroliuojamos įmonės vidutinis atlyginimas viršija 9 tūkst. eurų, tačiau neaišku, kokius rezultatus 23 darbuotojų EPSO-G kolektyvas pasiekė praėjusiais metais, kad gautų tokias milžiniškas premijas.
Seimo nario kreipimesi sakoma, kad iš to, kas pateikiama viešojoje erdvėje, galima susidaryti įspūdį, jog tai yra valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diskreditavimas. Skirtingai nuo kitų valstybės valdomų įmonių, EPSO-G viešai nepateikia savo pačios finansinių ir veiklos ataskaitų, darbuotojų sąrašo ir jų gaunamų atlyginimų. UAB EPSO-G yra Energetikos ministerijos valdoma patronuojančioji įmonė, kuriai priklauso 96,6 proc. „Amber Grid“, 97,5 proc. – „Litgrid“ ir 67 proc. – „Baltpool“ akcijų.