Patvirtintos bendrojo ugdymo gairės. Liepos 11 d. Seimo posėdyje patvirtintos Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės (projektas Nr. XIIIP-742 (2)). Šių gairių tikslas – nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Bendrojo ugdymo gairėmis siekiama inicijuoti ilgalaikės Valstybinės švietimo strategijos atnaujinimą, įvardinti esmines pokyčių sritis ir siekiamus rezultatus. Strateginis gairių tikslas – sutelkti pedagogų ir visos mokyklos bendruomenės pastangas mokinio individualybei atsiskleisti ir pasiekti asmenybės brandos, suformuoti prielaidas sėkmingai profesinei karjerai bei atsakingai visuomeninei veiklai. Gairėse akcentuojamas siekis sudaryti lygiavertes kokybiško švietimo sąlygas visiems mokiniams pasiekti maksimalių jų galias atitinkančių ugdymosi rezultatų.
Pasak Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akad. Eugenijaus Jovaišos, tokios gairės leidžia siekti bendro susitarimo, kas yra kokybiškas ugdymas. „Kokybė, lygiavertiškumas ir individualybės puoselėjimas – tinkamo švietimo pamatai. Tokios gairės padeda susitelkti visiems ties bendrais tikslais, strategija ir siekti norimų rezultatų numačius galimus kelius“, – kalbėjo E. Jovaiša. Įgyvendinant gaires, norima paspartinti Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimą. Siekiama paskatinti Jungtinių Tautų 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtos darnaus vystymosi darbotvarkės „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ 4-ojo darnaus vystymosi tikslo – „Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“ – įgyvendinimą.
Kūrėjų socialinė apsauga. Seimui nustačius lengvatinį „Sodros“ įmokų skaičiavimą pagal autorines sutartis ir iš sporto ar atlikėjo veiklos gaunamoms pajamoms, žmonės bus skatinami susitelkti į kūrybą. Praėjusios kadencijos parlamento priimtas sprendimas naikinti lengvatinę šių įmokų skaičiavimo tvarką šią motyvaciją buvo gerokai sumažinęs. Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta sugrįžti prie iki šių metų sausio 1 d. galiojusios tvarkos ir nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos. Priimtais pakeitimais taip pat nutarta, kad socialinio draudimo įmokos nebebus skaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Teisės akto pakeitimai įsigalios rugpjūčio 1 d.
Seimas papildė Regiono plėtros tarybos sudėtį. Nustatyta, kad Regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės paskirto asmens ir socialinių bei ekonominių partnerių atstovų. Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai, kuriuos skiria Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, turi sudaryti 1/3 visų regiono plėtros tarybos narių (apskaičiuojant jų skaičius yra aritmetiškai suapvalinamas). Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai į regiono plėtros tarybą skiriami ir iš jos atšaukiami Vyriausybės nustatyta tvarka. Pataisos įsigalios 2017 m. spalio 1 d.
Nuspręsta tęsti Valstybės Nepriklausomybės stipendijos teikimą. Peržiūrėjus Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo nuostatus ir sudarius skyrimo komisiją, stipendiją būtų galima skirti jau 2018 m. Tai būtų simboliška, nes pirmoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo įteikta minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Stipendija buvo teikiama, kol dirbo penkerius metus paskirta Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija (2009–2014).
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatai: 2010 m. – dr. Vilma Bukaitė, 2011 m. – dr. Kęstutis Bartkevičius, 2012 m. – dr. Artūras Svarauskas, 2013 m. – dr. Giedrė Milerytė, 2014 m. – dr. Laima Bucevičiūtė. Valstybės Nepriklausomybės stipendija skatina pasirinkti mokslininko karjerą, dirbti valstybės labui. Valstybės Nepriklausomybės stipendija skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų mokslininkams, ne vyresniems negu 33 metų, už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius pasiekimus. Laureatai atrenkami konkurso būdu.
Valstybės istorinės atminties komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu deramai paminėti vieną iš svarbiausių istorinių įvykių – Lietuvių konferencijos 100-metį. Konferencija vyko 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje. Joje dalyvavo 222 atstovai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių. Būtent Lietuvių konferencija išrinko dvidešimties narių atstovybę – Lietuvos Tarybą, kuri, vykdydama Lietuvių konferencijos nutarimus, 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos valstybingumo atkūrimo aktą.
Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė. Liepos 5 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Vokietijos Bundestago Pirmininku Norbertu Lamertu (Norbert Lammert) ir gynybos reikalų įgaliotiniu prie Vokietijos Bundestago Hansu Pėteriu Bartelsu (Hans-Peter Bartels). V. Pranckietis su N. Lamerto vadovaujama Vokietijos delegacija aptarė regiono saugumo padėtį, Vokietijos vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir lyderystę, dislokuojant NATO daugiašales pajėgas Lietuvoje, Europos Sąjungos bendros energetinės sąjungos svarbą valstybių energetiniam saugumui, Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybes ir gilinimą įvairiose srityse. Pasak Seimo Pirmininko, Lietuva dėkinga Vokietijos Vyriausybei už sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant priešakines pajėgas Lietuvoje. Vokietijos vaidmuo labai svarbus užtikrinant regiono saugumą. Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad Vokietija yra strateginė Lietuvos partnerė, ypač svarbi pritraukiant investicijas ir technologijas, tranzitinius prekių srautus, vystant prekybą, plečiant mokslinį bendradarbiavimą ir studentų mainus.
Dėl Lenkijos užsienio reikalų ministro pozicijos. Seimo narys Audronius Ažubalis nesusipratimu vadina leidiniui „wPolityce“ išsakytą Lenkijos užsienio reikalų ministro Vitoldo Vaščikovskio (Witold Waszczykovski) poziciją, kad Ukraina pirmiausia turi įgyvendinti Lenkijos keliamus reikalavimus dėl istorinės atminties ir tautinių mažumų, kad ši neprieštarautų Ukrainos narystei ES. Tai ministras vadina neva išmoktomis dešimtojo dešimtmečio santykių su Vokietija ir Lietuva pamokomis.
Stebina Lenkijos diplomatijos vadovo kalba, iš esmės atkartojanti Kremliaus „tėvynainių“ politiką dėl savo kaimynų. Tiek dėl skaudžios XX a. istorijos vertinimo, tiek dėl tautinių mažumų bandymas kalbėtis su kaimynais ultimatumų stiliumi nėra ir niekada nebus brandžių tarpvalstybinių santykių pagrindu. Lenkija, siekianti tapti Vidurio ir Rytų Europos regiono lydere, neturėtų sau leisti tokių emocijomis, o ne faktais grįstų pareiškimų.