Birželio 23 d. rytą iš Indijos su raketa į orbitą išskriejo Vilniaus universiteto mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“. Apie tai pranešė bendrovės direktorius Vytenis Buzas. Ši bendrovė dalyvauja projekte „QB50“, kurio tikslas – paleisti į kosmosą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja Belgijoje įsikūręs von Karmano institutas. Šiame projekte dirba mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.
Pasak VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjo Liudo Tumonio, idėja paleisti seriją palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį. „Naudojant keliasdešimt mažų palydovų, daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas, jo misija iškart baigtųsi, o jei suges nors ir keli iš šių miniatiūrinių palydovų – tyrimus bus galima tęsti. Beje, visi šie palydovai, kartu sudėjus, kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – pasakojo mokslininkas.
Lietuviškas palydovas išsiskiria tuo, kad yra varomas cheminiu kuru. Toks kuras mažame palydove išbandomas pirmą kartą. Pirmieji lietuviški palydovai, sukurti Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) mokslininkų, į kosmosą buvo paleisti 2014 m. pradžioje. Parengta pagal LRT, DELFI ir Vilniaus universiteto naujienų pranešimus