Simboliška, kad Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Vytenio Almonaičio atradimas padarytas šiemet, minint Piliakalnių metus.
Almonaitis. J. Almonaitienės nuotr.
Rastas mažiausiai 750 metų amžiaus piliakalnis, istoriškai ypatingas tuo, kad atskleidė ir anksčiau neatrastos gyvenvietės bei pilies vietą. V. Almonaitis piliakalnį atrado Rietavo savivaldybės teritorijoje, netoli Medingėnų bažnytkaimio centro, kairiajame Minijos krante. „Įdomu, kad šalia piliakalnio eina gana judrus vieškelis. Ten yra Akmenskinės gyvenvietė ir kapinynas, kurį 1967 m. tyrinėjo archeologinė ekspedicija, tačiau niekas iki šiol piliakalnio nebuvo pastebėjęs“, – pasakoja istorikas.
VDU Istorijos katedros docento V. Almonaičio teigimu, šio piliakalnio buvo ieškoma tikslingai, įsigilinus į XIII a. rašytinius šaltinius, pirmiausia į 1253 m. surašytą Kuršo dalybų aktą, kuriame aprašomos pietinės kuršių genties žemės, tarp jų ir Ceklis – žemė dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose. Tarp Livonijos ordino planuotų užkariauti teritorijų minima ir Medingės (Nedinge) gyvenvietė, vėliau pavadinta Medingėnais.
Ankstesni tyrinėtojai jau buvo pastebėję, kad vietovėse, kurios minimos šiame dokumente, dažniausiai yra ir piliakalniai. Tai greičiausiai 1253 m. egzistavusių pilių vietos. Doc. V. Almonaitis nuspėjo, kad jei Medingė buvo minima XIII a. šaltinyje, tai turėjo būti reikšminga gyvenvietė su pilimi. Piliakalnį jis rado surengęs ekspedicinį žygį balandžio pradžioje. „Nors archeologai Medingės pilies vietos jau buvo ieškoję kelis kartus, o Medingėnų apylinkės net buvo žvalgytos iš lėktuvo, balandžio 8 d. surengiau dar vieną ekspedicinį žygį Minijos pakrantėmis. Nužingsniavus jomis keliolika kilometrų ir patikrinus dešimtis piliakalniams tinkamų vietų, buvo rastas šis kultūros paminklas, pasižymintis ne tik archeologine, bet ir didele istorine verte“, – aiškina mokslininkas.
Vėliau Medingėnų piliakalnį apžiūrėjo archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis. Jų nuomone, šis piliakalnis buvo įrengtas dar pirmame mūsų eros tūkstantmetyje ir naudotas iki XIII a. Archeologai taip pat pastebėjo, kad šalia piliakalnio buvo didelė, maždaug 5 hektarų ploto senovės gyvenvietė: žemesnėse vietovėse pastebėtas juodas kultūrinis sluoksnis, kuriame matomi žmogaus veiklos pėdsakai. „Medingėnų piliakalnio suradimas – labai svarbus, nes tai ne „eilinis“ piliakalnis, o 1253 m. egzistavusios gyvenvietės ir pilies vieta. Jis taip pat patvirtina XIII a. šaltinių patikimumą ir anksčiau tyrinėtojų keltas hipotezes apie kuršių žemių struktūrą“, – teigia Klaipėdos universiteto archeologas doc. dr. G. Zabiela.
Dr. Vytenis Almonaitis jau anksčiau baltų žemėse yra radęs kelis piliakalnius. Naujasis jo atradimas prailgino žinomų Lietuvos piliakalnių sąrašą, kuriame dabar yra 915 tokių archeologijos paminklų. Medingėnų piliakalniui įrengti panaudotas netaisyklingos formos aukštumos kyšulys tarp Minijos ir mažo jos intako slėnių. Nuo aukštumos jis atskirtas supilant lenktą pylimą, kuris dabar yra apie 25 metrų ilgio, maždaug 1–1,5 metro aukščio iš išorės. Prieš pylimą matomas iš dalies užslinkęs gynybinis griovys. Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, tačiau seniau, matyt, ilgą laiką buvo ariamas, todėl dalis jo gynybinių įtvirtinimų yra sunaikinti. Nepaisant to, tinkamai sutvarkius, jis galėtų tapti patraukliu lankyti kultūros paminklu.
Parengta pagal VDU Integruotos komunikacijos grupės pranešimą