Interviu su Markus J. Beyrer
Skaitmeninė pramonė, robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kuriose didelę darbo dalį atlieka mašinos ir robotai, o žmonės juos tik prižiūri, – daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos tikrovė. Tai akivaizdžiausios skaitmeninės revoliucijos, vadinamosios „Industry 4.0“, pasekmės.
Tai keis ne tik pasaulį, kuriame gyvename, ar darbo, kurį dirbame, supratimą, bet ir turės įtakos tam, kaip gyvename ar net mąstome. Tuo yra įsitikinęs 34 Europos šalių verslininkus vienijančios organizacijos „BusinessEurope“ vadovas Markus J. Beyrer.
Kalbos apie pramonės skaitmeninimą ir robotizavimą sklando jau seniai, sukurta daug naujų technologinių sprendimų, tačiau ar iš tiesų būtent Europa yra šio proceso centras? Kaip atrodome kitų šalių ir rinkų kontekste?
Nors apie išmaniuosius fabrikus ir skaitmeninimą kalbame jau ne pirmi metai, Europos pramonėje šis procesas dar tik įsibėgėja. Atsiliekame nuo pirmaujančių rinkų – JAV, Kanados ar Japonijos. Investicijos į skaitmeninimą, tenkančios vienam gyventojui, per pastaruosius kelerius metus Europoje sumažėjo vidutiniškai nuo 106 iki 99 eurų. Kai Kanadoje ar JAV vienam žmogui tenka apie 200 eurų investicijų.
Europoje skaitmeninimo sektoriaus lyderės yra Airija, Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys. Skirtumai tarp valstybių yra gana dideli, tikrai ne visos šalys vystosi vienodai. Būtent tai yra didžiausias išbandymas bendrai Europos rinkai. Kiekviena šalis turi savo prioritetus, tačiau trūksta bendrų veiksmų ir bendros politikos gairių. Nė viena atskira šalis nepavers Europos skaitmeninių sprendimų ir robotizuotos pramonės centru. Tam reikia bendrų visų šalių pastangų.
Žvelgiant istoriškai, kiekviena didžioji pramonės revoliucija iš esmės keisdavo ne tik pramonės, bet ir visuomenės veidą. Tokios vertybės, kaip greitis, efektyvumas, sumažintos gamybos sąnaudos, žmonių darbo vertė ir pobūdis, iš esmės keitė tai, kaip gyvename, vartojame ar mokomės. Kokios permainos laukia, o gal jau ir prasidėjo visuomenėje, kalbant apie skaitmeninę revoliuciją ir išmaniuosius fabrikus?
Istorija byloja, kad pokyčiai būna didžiuliai. Pramonės revoliucija yra neišvengiama, jokia šalis ar pramonės sektorius negali tikėtis likti nuošalyje. Tad ir dabar turime suvokti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija nėra pasirinkimas. Tai – neišvengiamybė, kuri jau vyksta. Tad svarstymai, ar dalyvauti joje, nėra prasmingi. Kur kas svarbiau suvokti, kad pasirinkimo nėra, o laimės tie, kurie bus aktyviausi ir sugebės tinkamai valdyti procesus.
Kalbant apie tai, kaip keisis gyvenimas, jau dabar galime numatyti, kad pokyčiai bus milžiniški: nepalyginamai saugesni ir greitesni logistikos sprendimai, geresnė sveikatos apsaugos sistema, kurioje skaitmeniniai sprendimai iš esmės keičia tyrimų ir nuolatinės sveikatos būklės stebėjimo galimybes, daugybė kitų sričių. Dar vienas išskirtinis šios revoliucijos bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis.
Prieš tai vykusi revoliucija buvo susijusi su automatizavimu. Žinome, kaip ji pakeitė pasaulį, tačiau vis dėlto tai užtruko kone pusę amžiaus. Ji taip pat turėjo ne tik šalininkų, bet ir tų, kurie baiminosi, kad technologijos pasaulį pavers nevaldomu. Dabar tai atrodo juokinga, tačiau, pavyzdžiui, buvo labai aršiai diskutuojama, ar galima grynųjų pinigų išdavimą patikėti mašinoms, ar žmonės dėl to nepraras darbo. Dabar bankomatas tapo visiškai įprastu dalyku, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo.
Užsiminėte, kad visada, vykstant pokyčiams, diskutuojama, kaip jie paveiks darbo rinką, baiminamasi, kad dalis specialybių taps nepaklausios, žmonės neteks darbo. Panašūs nuogąstavimai girdisi ir kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, esą robotai pakeis žmones daugelyje sričių. Kaip vertinate tokius svarstymus?
Darbo pobūdis jau keičiasi. Tačiau kalbėti apie tai, kad žmonės, kaip darbo jėga, taps nereikalingi, tikrai nėra pagrindo. Jie dirbs kitokius, daugiau specifinių įgūdžių reikalaujančius darbus. Labai iškalbingas pavyzdys – „Red Bull“ gamykla Austrijoje. Per dieną ten pagaminama keli milijonai gėrimo skardinių, bet prie to proceso prisiliečia vos trys žmonės, nes visa gamybos grandis yra automatizuota. Tačiau tai nereiškia, kad dirbančių šiai įmonei sumažėjo. Išaugo skaičius tų, kurie gamina ir prižiūri automatines sistemas. Gamybos produktų tiekėjų vaidmuo taip pat padidėjo, išaugo rinkodaros reikšmė. Būtent šiose srityse koncentruojasi pagrindiniai žmogiškieji ištekliai.
Dabartinės skaitmeninės revoliucijos greitis bene labiausiai palies mokslo sistemą. Turime numanyti, kokių specialistų reikės, ir ruoštis jau dabar. Tai, aišku, paradoksalu, nes kai kurių specialybių poreikio mes veikiausiai net neįsivaizduojame, bet, jei norime būti konkurencingi pasaulio rinkose, turime nebijoti greitai keistis. Čia labai svarbus vaidmuo tenka mokslininkams, kurie savo įžvalgomis, atradimais ir kuriamomis inovacijomis labai prisideda prie pokyčių, bendradarbiaudami su verslu.
Įvardijote, kokios ES šalys yra ketvirtosios pramonės revoliucijos lyderės Europoje. Tačiau ko iš jų gali pasimokyti mažesnės šalys, konkrečiai Lietuva? Kokie tokių šalių privalumai?
Kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, svarbiausia yra nesikoncentruoti ir neužsidaryti tik šalies viduje. Tai globalus procesas ir nesvarbu, kokio didumo ar mažumo yra šalis. Svarbu, ką ji gali sukurti. Skaitmeninė revoliucija ir yra apie tai, kad į antrą planą nueina atstumo, transportavimo problemos, nes kurti produktus galima vienu metu keliose šalyse, vienam su kitu net nesusitikus. Tai ir padaro šiuos procesus tokius efektyvius. Jūsų stiprybė – puiki infrastruktūra, greičiausias internetas, kuriuo tikrai galite didžiuotis, ir aukštos klasės specialistai, kurių šalyje tikrai daug. Yra dar vienas dalykas – jūs jau galite pasimokyti ir nebekartoti tų eksperimentinių klaidų, kurias savo kailiu išbandė kitos šalys.
Autorius yra LITEXPO Rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovas