(Meno kuopai atminti)
Lapkričio 15 d. sukaks 145 metai, kai Dovydų kaime, Joniškėlio parapijoje ir valsčiuje, Biržų apskrityje (dabar Pasvalio rajonas) gimė Julijonas Lindė-Dobilas, būsimasis kunigas, filosofas, literatūros kritikas, rašytojas, pedagogas, Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius (1927–1934). Dviem paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais suaugęs su šiaurės rytų Aukštaitijos sostine, kitiems gal paliko tik įžymaus provincijos kultūrininko ir literato atminimą. Žinoma, kad jis negyveno laikinojoje Lietuvos sostinėje, nedėstė Lietuvos universitete, bet rašė į laikinosios sostinės spaudą. Praktiškai niekas jo nematė kultūriniuose salonuose, jis nesivėlė į rašytojų ir menininkų ginčus. Visa savo esybe jis buvo Panevėžyje, kur mokė jaunimą lietuvių kalbos, literatūros ir meno, rašė tos srities studijas, kurių tik dalį išspausdino.
Panevėžiečiams Julijonas Lindė-Dobilas buvo „stambus penkialapis lietuvių literatūros ir kritikos žiedas, kurio ūgis ir vaidmuo toli gražu pralenkė jam neteisingai atitekusį „provincijos literato“ akiratį. Jis paliko ryškų pėdsaką mūsų modernios literatūros raidoje. Tačiau svarbiausias jo nuopelnas – „jaunųjų mokytojas ir auklėtojas, literatūros ir meno problemų lukštentojas, kritikas ir filosofas, tautos dvasios ieškotojas mene, skaisčios širdies žmogus“.
Mielas skaitytojau, pasakykite, kurioje Lietuvos mokykloje šiandien rasite daugiau kaip du dešimtmečius veikusį neformaliojo švietimo būrelį? Būrelį, kuris būtų padaręs didžiulę įtaką ne tik jo lankytojams, bet ir visam regionui, miestui, visai Lietuvos valstybei, kurios atkūrimo šimtmetį minėsime 2018 metais. Mums garbė, kad toks būrelis veikė Panevėžyje 1922–1945 m. Tai garsioji „Meno kuopa“, anot vieno jos įkūrėjo, rašytojo ir pedagogo Mato Grigonio, „Mažasis Lietuvos universitetas“, įkurta 1922 m. gegužės 1 d.
Ką reiškia šiandienės Lietuvos žmonėms autoriaus, rašiusio apmąstymus apie pirmosios Nepriklausomybės įtvirtinimo metais ano meto kultūrą ir intelektinį visuomenės gyvenimą? Siekis pabrėžti tradicijų tęstinumą? O gal noras pajusti, iš ko susiklostė šiuolaikinės Lietuvos kultūra? Ši istorinė apybraiža skiriama „Meno kuopos“ auklėtinių veiklos ir jų dvasios globėjo kun.
J. Lindės-Dobilo gyvenimo Panevėžyje atminimui.
Juozas Brazauskas
Autorius yra panevėžietis pedagogas istorikas.