Šiandieniame pasaulyje, kai sienos ir atstumas nebetenka anksčiau turėtos prasmės, universitetų dėstytojai ir studentai taip pat tampa globalizacijos dalimi. Birželio 26 – liepos 22 d. turėjau nuostabią progą atstovauti Šiaulių universitetui – dėstyti Chonnam nacionaliniame universitete Gwangju mieste Korėjos Respublikoje (Pietų Korėjoje).
profesorius dr. Yung Chul Lee, Gwangju metropolinio miesto savivaldybės Švietimo ir
kultūros komiteto pirmininkė Ok Ja Kim ir Šiaulių universiteto Viešojo administravimo
katedros lektorė dr. Vita Juknevičienė
Korėjos Respublika – viena iš keturių „Azijos ekonomikos drakonų“. Tai valstybė, kuri pirmauja pagal bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui lėšas, skiriamas MTEP veikloms, yra viena iš lyderiaujančių EBPO šalių pagal išsilavinimo mokslo ir inžinerijos srityje lygį, o pagal pasaulinį jaunimo gerovės indeksą 2014 m. užėmė trečiąją vietą pasaulyje – po Australijos ir Švedijos. Chonnam nacionalinis universitetas įsikūręs penktajame pagal dydį metropoliniame Gwangju mieste. Šis miestas turi 1,5 milijono gyventojų ir dar vadinamas Šviesos miestu arba demokratijos, žmogaus teisių ir taikos miestu.
1952 m. įkurtas Chonnam nacionalinis universitetas dabar laikomas vienu iš lyderių šalyje. Jame yra 16 koledžų, 11 laipsnį suteikiančių mokyklų, 2 klinikos, dirba 2,2 tūkstančio dėstytojų, mokosi 35 tūkst. studentų, iš kurių 1,5 tūkst. sudaro studentai iš 75 pasaulio valstybių. Universitetą pristatančiame vaizdo reportaže skamba žodžiai: „Esi kviečiamas tapti protagonistu, vedančiu pasaulį į priekį kartu su Chonnam nacionaliniu universitetu.“
Šis universitetas jau devinti metai organizuoja tarptautinę vasaros mokyklą (angl. International Summer Session, CNU). Pradėjęs 2009 m. vos nuo 10 užsienio studentų ir 3 iš užsienio atvykusių dėstytojų, kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Šių metų vasaros mokykloje susitiko didžiulis akademinės bendruomenės narių būrys iš viso pasaulio: 14 dėstytojų iš 6 šalių (JAV, Naujosios Zelandijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Lietuvos), 130 studentų iš 23 šalių (JAV, Brazilijos, Fidžio salų, Etiopijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Uzbekistano, Korėjos Respublikos, Bangladešo, Kinijos, Taivano, Tailando, Vietnamo, Malaizijos, Indonezijos, Naujosios Zelandijos, Filipinų, Australijos).
kolegomis dėstytojais Naganeupseong etnografiniame kaime
Patekti į tarptautinės vasaros mokyklos dėstytojų gretas buvo nelengva: vyko trijų etapų atranka, reikėjo pateikti kurso aprašymus, studijų dalyko vadovą, parengti kurso medžiagą. Tad esu labai laiminga, kad tarp 14 užsienio dėstytojų patekau ir aš, vienintelė, atstovaujanti Lietuvai. Be to, buvau pirmoji svetimšalė, dėstanti Chonnam nacionalinio universiteto Viešojo administravimo katedroje. Tai mane įpareigojo dirbti dar atsakingiau ir su didesniu atsidavimu reprezentuojant savo šalį ir universitetą.
Nors klimatas per vasaros sezoną šioje šalyje nėra mums, lietuviams, įprastas (termometro stulpelis nenusileidžia žemiau 24 laipsnių net ir naktį, o drėgmė nuolatos viršija 90 procentų), tačiau čionykščių žmonių sukurta pagarbos ir atsidavimo atmosfera tiesiog užburia. Šią vasaros mokyklą organizavo Chonnam nacionalinio universiteto Tarptautinių ryšių fakulteto koordinatorė Shinhye Kang. Jai talkino grupė kolegų ir didelė grupė universiteto studentų, kad visi svečiai – tiek dėstytojai, tiek studentai, galėtų kuo greičiau pasijausti kaip namuose. Kiekvienam dėstytojui buvo paskirtas dėstytojo asistentas, kuris turėjo padėti įvairiais klausimais, susijusiais ne tik su paskaitomis, bet ir su adaptacija naujoje aplinkoje, mieste, šalyje. Su manimi visą laiką bendravo Viešojo administravimo mokyklos universitete studentė Ha Eun Jeon, kurią galėčiau apibūdinti kaip labai atsidavusią, darbščią, atidžią ir draugišką merginą, kurioje labiausiai žavėjo neblėstanti pagarba, įskiepyta šalies kultūros ir tradicijų.
Paskaitos vyko intensyviai pagal nustatytą susitikimų grafiką. Per keturias savaites studentams teko kelis kartus atsiskaityti ir išlaikyti atsiskaitymus bei egzaminą. Dirbdama su tarptautine studentų grupe iš Australijos, Lenkijos ir Korėjos Respublikos, pastebėjau, kad Vakarų šalių studentai buvo daugiau smalsūs, drąsūs, tačiau kartu mokėjo džiaugtis vasaros laiku ir atsikvėpti. Korėjiečių studentų darbotvarkėje pirmenybė buvo skiriama studijoms, ir nors jie buvo drovūs, mažiau aktyvūs diskusijų metu, jų pasiekimai ir galutiniai rezultatai maloniai nustebino.
Vienas įsimintiniausių įvykių – susitikimas su Chonnam nacionalinio universiteto prezidentu prof. dr. Jeong Byungseok, viceprezidentu prof. dr. Huh Min, Tarptautinių ryšių dekanu prof. dr. Kiseok Moon ir kitais universiteto padalinių vadovais. Nors Korėjos Respublikoje nacionalinio universiteto prezidentas savo galia ir įtaka prilyginamas ministrui, sužavėjo jo ir kitų vadovų atidumas kiekvienam svečiui dėstytojui, labai šiltas bendravimas, puikus humoras ir labai draugiška susitikimo atmosfera. Vėliau dalyviai, dalindamiesi įspūdžiais, pabrėžė, kad susitikimo metu parodyta pagarba leido kiekvienam mūsų pasijusti įvertintam, emociškai pakylėtam ir motyvuotam dar daugiau savęs atiduoti darbui su studentais.
Šioje šalyje aukštojo mokslo kokybė ir plėtra – visos visuomenės interesas. Jau pirmąją vasaros mokyklos dieną susirinko daugybė besidominčių žurnalistų ir tą pačią dieną gera žinia apie vasaros mokyklą, jos tikslus bei dalyvius buvo paskleista per regiono televiziją ir laikraščius. Be to, galėjome jausti, kaip su nuoširdžia pagarba mus palydi kiekvienas miestietis, sužinojęs, kad lankomės ir dėstome šiame mieste įsikūrusiame universitete.
Tai buvo galima pajausti ir lankantis Gwangju metropolinio miesto savivaldybėje. Chonnam nacionalinio universiteto Viešojo administravimo katedros prof. dr. Yung Chul Lee pakvietė kartu vykti į miesto savivaldybėje vykusį Švietimo ir kultūros komiteto posėdį, kuriam vadovavo šio komiteto pirmininkė Ok Ja Kim. Posėdyje universiteto atstovai pristatė mokyklų prieigos tyrimo rezultatus, pateikė siūlymus, kaip optimizuoti mokyklų tinklą ir mokinių skaičių, ilgai diskutavo su miesto tarybos nariais. Po posėdžio su komiteto pirmininke ir prof. dr. Yung Chul Lee aptarėme iššūkius, su kuriais susiduria miesto taryba švietimo ir kultūros srityse.
Ši vasaros mokykla ypatinga dar ir tuo, kad jos metu visi dalyviai galėjo ne tik studijuoti ar dėstyti, bet ir buvo skatinami plėsti pasaulėžiūrą, pažinti kraštą ir jo žmones. Visi siekėme rasti naujų bičiulių, tobulinti savo anglų kalbos žinias, pažinti korėjiečių kultūrą, džiaugtis jos gamtos stebuklais, aplankyti puikias vietas. Kiekvieną savaitę vasaros mokyklos dalyviai buvo kviečiami į pristatymus, kuriuose buvo pateikiama svarbiausia informacija apie Korėjos Respublikos kalbą, raštą, kultūrą, nacionalinius kostiumus, nacionalinius patiekalus, miesto ir universiteto istoriją.
Mums buvo sudaryta galimybė nuvykti į Korėjos Respublikos sostinę Seulą. Lankėmės Gyeong-Bok rūmuose, Memorialiniame Korėjos karo muziejuje, Seulo bokšte. Nepamirštas ir Gwangju miestas, jo apylinkės – aplankyti svarbiausi objektai. Kopėme į Mudeung kalną, lankėmės Songgwangsa šventykloje, Naganeupseong folkloriniame kaime, Azijos kultūros centre. Kartu žiūrėjome filmą apie 1980 metų įvykius Gwangju mieste, kuriame ir kilo Korėjos demokratinis judėjimas, pagerbėme žuvusius, palaidotus Gegužės 18-osios demokratinėse nacionalinėse kapinėse (labai svarbioje miesto ir universiteto istorijai vietoje), aplankėme archyvą, muziejus ir buvusią miesto rotušę, kurios teritorijoje ir vyko skaudūs įvykiai Gwangju istorijoje.
Išbandėme korėjiečių kalbos raštą Hangul, patyrėme, ką reiškia vilkėti nacionalinį kostiumą Hanbok, lankėmės JS Cuisine akademijoje, kur mokėmės gaminti nacionalinį patiekalą Bibimbap. Studentai galėjo vieną savaitgalį apsistoti korėjiečių šeimose ir patirti tikrąjį čionykščių šeimų svetingumą. Po egzaminų studentai visą nuovargį nuplovė Boryeong purvo šventėje, o dėstytojai aplankė neapsakomo grožio vietą – Boseong žaliosios arbatos laukus Daehan Dawon.
Neabejodama galiu teigti, kad ši vasaros mokykla – viena geriausių patirčių mano, kaip universiteto dėstytojos ir žmogaus, gyvenime. Tai buvo tikras, šiltas, neapsakomai įdomus ir praturtinantis įvykis, kuris suteikė noro ir jėgų toliau siekti užsibrėžtų tikslų, tobulinti savo kompetenciją, dalintis žiniomis su studentais, plėtoti Tyrėjų kompetencijų tinklą, į jį įtraukiant dar daugiau kolegų iš kitų valstybių.
Galiu drąsiai teigti, kad Šiaulių universitetas (bakalauro ir magistro studijos bei ilgametis darbas Viešojo administravimo katedroje) užaugino mane kaip asmenybę, kaip savo srities specialistę, o Kauno technologijos universitetas (doktorantūros studijos) suteikė laisvės ir įkvėpė kūrybiškumui. Chonnam nacionalinis universitetas įtvirtino tikrąsias vertybes – pagarbą kiekvienam žmogui, jo darbui ir savo šaknims – šeimai, kultūrai, tradicijoms. Autorė yra Šiaulių universiteto lektorė, Tyrėjų kompetencijų tinklo koordinacinio komiteto (RENET) pirmininkė