Nemažėjantys emigracijos mastai ypač juntami mokslo pasaulyje, kuriame veikla yra globali ir nepripažįstanti sienų.
Didžiausios Lietuvoje mokslo įstaigos Fizinių ir technologijos mokslų centro vadovas prof. habil. dr. Gintaras Valušis tikina, kad naujuose mokslo centruose sukurta moderni technologinė infrastruktūra atveria visai kito lygmens galimybes moksliniam darbui ir inovacijoms. Svarbu rasti žmonių, norinčių čia kurti savarankišką veiklą. Užsienyje studijas baigusių ar dirbančių lietuvių mokslininkų patirtis yra itin vertinga, todėl svarbu kviesti juos grįžti į Lietuvą ir sudaryti tinkamas sąlygas jų moksliniam talentui atsiskleisti.
Viena tokių į Lietuvą grįžusių mokslininkių – ketverius metus mokslinį darbą Berlyne dirbusi ir Humboldtų universitete daktaro disertaciją apgynusi Rasuolė Lukošė šiuo metu FTMC įgyvendina projektą, susijusį su plonų sluoksnių auginimu, jų analize, charakterizavimu ir galimu pritaikymu kasdieniame gyvenime. Rasuolė yra laimėjusi prestižinę Europos Sąjungos Marie Skłodowskos-Curie stipendiją ir patekusi į Europos Komisijos skelbiamą perspektyviausių Europos tyrėjų trisdešimtuką.
Daktaro disertaciją Amsterdamo universitete apgynusi Simona Strazdaitė, šiuo metu FTMC tęsianti netiesinės molekulių virpesinės spektroskopijos tyrimus, pažymi, kad po penkerių metų grįžusi į Lietuvą yra maloniai nustebinta, kiek toli pažengė mūsų šalies mokslas per tokį trumpą laiką ir kiek daug gerų pokyčių matyti.
„Turime mokslinių grupių, kurios savo srityje yra žinomos pasauliniu mastu. Dar jaučiamas šioks toks skirtumas tarp mokslinės veiklos užsienyje ir Lietuvoje, bet manau, kad tai ne mokslininkų kaltė, o daugiau senosios mokslinės sistemos padariniai, kurie ilgainiui turėtų visiškai išnykti“, – teigia dr. S. Strazdaitė. Jos vykdomi tyrimai turi labai aiškų praktinį pritaikymą – suprasti, kaip vyksta baltymų agregacijos procesai, kurie sukelia įvairias ligas (pavyzdžiui, Alzheimerio), kad galėtume pristabdyti šiuos procesus.
Oksfordo universiteto absolventas, Londono imperatoriškajame koledže mokslų daktaro laipsnį įgijęs Aurimas Vyšniauskas taip pat grįžo į Lietuvą tęsti mokslinės veiklos. Šiuo metu FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriuje jis vykdo fluorescuojančių sensorinių molekulių tyrimus. Vienas jų praktinio pritaikymo ateityje pavyzdžių – tirti, kaip skiriasi sveikų ir vėžinių ląstelių vidaus aplinka, ir naujai įgytas žinias vėliau taikyti diagnozuojant vėžį.
„Nors beveik devynerius metus praleidau Anglijoje, visada svajojau grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie jos augimo. Mano mokslinis darbas priklauso keletui sričių – spektroskopijai, fotofizikai ir fizikinei chemijai. Tačiau dar reikia įdėti nemažai darbo, kad tyrimų metu gautus rezultatus būtų nesudėtinga pritaikyti praktiškai“, – sako mokslininkas. Paklaustas, kokią žinią norėtų perduoti dvejojantiems dėl grįžimo į Lietuvą užsienyje studijas baigusiems ir dirbantiems mūsų mokslininkams, dr. A. Vyšniauskas sako: „Lietuvos mokslui, mano supratimu, labai reikia žmonių su užsienio patirtimi, žiniomis apie mažiau čia plėtojamas mokslo sritis ir naujomis mokslinėmis idėjomis. Vakarų pasaulyje situacija – priešinga. Mokslininkų yra daug, todėl, norint gauti nuolatinį darbą, konkurencija yra didžiulė, o vienas prarastas mokslininkas nėra didelis nuostolis. Atitinkamai, grįžę čia, jūs būsite daug labiau vertinami nei svetur.“
FTMC nuotr.
Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus prof. Gintaro Valušio, centras nuo pat savo veiklos pradžios vykdo talentų grįžimo programą: „Nuolat intensyviai dirbame, siekdami į mūsų šalį susigrąžinti gabius mokslininkus. Ieškome perspektyvių žmonių, kuriems baigiasi podoktorantūrinės stažuotės užsienyje, apsiginusių disertacijas, ir tariamės su jais dėl galimų mokslinių pozicijų FTMC. Džiugina, kad jau turime ne vieną sėkmės istoriją: yra sėkmingai dirbančių, susikūrusių ne tik savo laboratorijas, bet ir verslus. Pavyzdžiui, dr. Ramūnas Valiokas, grįžęs iš Frankfurto, sukūrė sėkmingai dirbantį Nanoinžinerijos skyrių, kurio mokslinės ir technologinės žinios komercializuojamos per jo paties sukurtas įmones „Ferentis“ ir „Erumpo“. Prof. dr. Rasa Pauliukaitė, grįžusi iš Koimbros universiteto (Portugalija) puikiai plėtoja Funkcinių nanomedžiagų laboratoriją. Dr. Audriaus Alkausko, grįžusio iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV), sukurta Elektroninės struktūros teorijos laboratorija įgauna tarptautinį pagreitį, o dr. Sergejus Orlovas, grįžęs ir Max Planck šviesos mokslo instituto Erlangene (Vokietija) yra Fotoninių technologijų industrinės laboratorijos mokslinis lyderis.“