Stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. Kelios aukštosios mokyklos sulauks daugiau pirmakursių nei 2016 m. Šiemet stojantieji dažniau rinkosi didžiuosius universitetus, stipriausias studijų programas. Tai paaiškėjo liepos 19-ąją, pasibaigus prašymų teikimo pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui.
Pageidavimus studijuoti pareiškė 28 tūkst. pretendentų. Daugiausia stojančiųjų pirmu pageidavimu nurodo medicinos studijas Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose, odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Medicinos studijos populiariausios buvo ir pernai, ir užpernai. Taip pat auga informacinių technologijų, ypač programų sistemų Vilniaus ir Kauno technologijos universitetuose, studijų populiarumas. Darbo rinkai davus signalą apie šių specialistų didelį poreikį ir padidinus į jas priėmimą, abiturientai noriai renkasi šias studijas. Pastebima, kad mažėja stojančiųjų į socialinius mokslus, ekonomikos, psichologijos populiarumas. Tikėtina, kad labiausiai mažės studentų, priimtų į socialinio darbo, visuomenės saugumo ir žemės ūkio mokslų studijas.
Pirminė stojančiųjų pasirinkimų analizė rodo, kad stojantieji pranašumą teikia didiesiems šalies universitetams ir kolegijoms. Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė 5 290 stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą – 2 147, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 2 005, Vilniaus Gedimino technikos universitetą – 1 968.
Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Daugiau stojančiųjų rinkosi ir Vilniaus kolegiją (13 proc.), Kauno kolegiją (4,1 proc.). Tačiau labai sumažėjo pirmuoju prioritetu nurodžiusių, kad nori studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (45 proc. mažiau), Aleksandro Stulginskio (35 proc.), Mykolo Romerio (27 proc.), Šiaulių (19 proc.) ir Klaipėdos (18 proc.) universitetuose. Šiemet iki 3 pakeltas mažiausias stojimo balas ir nustatyta aukštesnio studentų skaičiaus studijų programose (rentabilumo) kartelė. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas skiriamas ne mažiau kaip 15 pirmakursių surinkusioms socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programoms, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų.
„Aukštosios mokyklos jau daugelį metų siūlė daug smulkių, besidubliuojančių, studentų nesurenkančių studijų programų, siekdamos pritraukti kuo daugiau jaunimo. Tai yra ydinga praktika, vedanti į neatsakingą išteklių naudojimą, menką kokybę. Pasitaiko, kad vieną studentą rengia visa katedra, – akcentuoja J. Petrauskienė. – Iki šios dienos priėmimas sustabdytas į 64 programas: 46 universitetuose ir 18 kolegijose. Daugiausia programų neteko Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos universitetai: atitinkamai 12 ir 11, Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai – po 7. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus