Šiandien visuotinai pripažinta, kad Lietuvai per gana trumpą laiką sėkmingai pavyko sukurti konkurencingą, į eksporto rinkas orientuotą žemės ūkį, įnešantį svarų indėlį į šalies ekonomiką. Kartu nekelia abejonių ir tai, kad šiam sektoriui reikia ir ateityje reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos agrarinio profilio specialistų, gebančių kurti ir valdyti nuolat modernėjančias technologijas.
Todėl viena perspektyviausių agrarinio sektoriaus profesijų neatsitiktinai laikoma žemės ūkio inžinerija. Aleksandro Stulginskio universitetas – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, kurioje rengiami inžinieriai, studijų metais įgyjantys specifinių žinių, reikalingų darbui žemės ūkyje. Tiek darbdaviai, tiek šią studijų kryptį pasirinkę jaunuoliai teigia, kad šios žinios suteikia neabejotino pranašumo, lyginant su bendruoju inžineriniu išsilavinimu.
Žemės ūkio technika prekiaujanti, remonto paslaugas teikianti ir naujų technologijų bandymais užsiimanti UAB „East West Agro“ (EWA) yra vienintelė Lietuvos agroverslo sektoriaus įmonė, kurios akcijomis jau prekiaujama Nasdaq Baltijos alternatyviojoje vertybinių popierių rinkoje „First North“. Solidžios įmonės vadovas Gediminas Kvietkauskas pažymėjo, kad iš 80 UAB EWA darbuotojų daugiau kaip šešios dešimtys yra ASU absolventai. „Prieš keletą dienų taip pat spaudžiau rankas keturiems mūsų darbuotojams, ką tik atsiėmusiems diplomus ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete.“
Pasak G. Kvietkausko, taip užsiaugintas praktiškai visas įmonės inžinierių kolektyvas: „ASU studentai yra nuolatiniai mūsų praktikantai. Anksčiau juos kviesdavome į praktiką, baigus pirmosios pakopos studijų trečiąjį kursą, bet pastaruoju metu sulaukiame ir labai motyvuotų antrakursių. Todėl neatsitiktinai UAB EWA yra ir Aleksandro Stulginskio universiteto mecenatė, penkti metai skirianti stipendijas pažangiausiems Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams. O ką tik pasibaigusiais mokslo metais tokios stipendijos skirtos ir besimokantiesiems Agronomijos fakultete. Teigiantiesiems, kad inžinieriaus profesija yra universali ir toks specialistas gali dirbti bet kur, nuolat oponuoju, kad pats žodis „inžinierius“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ingenium ir reiškia gebėjimą kurti. Taigi kūrėjų gali būti visokių. Žemės ūkiui reikia tokių, kurie ne tik išmano inžinerinius procesus, bet ir turi platų suvokimą apie tai, kas vyksta dirvožemyje, augalo sandaroje. Todėl inžinerijoje labai vertinu agronomijos žinias. Be to, ASU studijuoja daug ūkininkų vaikų. Tai – jaunuoliai, tvirtai stovintys ant žemės. Neabejoju, kad jie sugebės arba perimti tėvų veiklą, arba sėkmingai dirbti agrarinio verslo įmonėse ir bus profesionalūs ūkininkų konsultantai. ASU absolventai žino ne tik tai, kaip veikia technika ir kaip remontuoti ją, bet ir kokie šios technikos parametrai naudingiausi tvariai, našiai žemdirbystei.“
ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete bakalauro studijų baigimo diplomą atsiėmęs Justinas Anušauskas yra vienas tų absolventų, kuris grįžta į tėvų ūkį Alytaus rajone, Trakininkų kaime. Nuo ateinančio rudens jis ūkininkavimą derins su mechaninės inžinerijos magistrantūros studijomis tame pačiame universitete. Justino tėvai Mindaugas ir Alvyra Anušauskai yra vieni pirmųjų Lietuvoje savarankiškai pradėjusių ūkininkauti ūkininkų, šiuo metu valdančių mišrų apie 100 ha ploto ūkį.
Maziliauskas. ASU nuotr.
Nuo mažens tėvams nuolat talkino ir Justinas. Šiandien vaikinas pasakoja, kad net jo tėtis, ilgametę patirtį sukaupęs praktikas, pripažįsta, kad sūnaus universitetinės žinios apie žemės ūkio techniką yra nepalyginti pranašesnės nei jo paties. „Mokykloje man gerai sekėsi fizika, matematika, todėl jau nuo dešimtos klasės žinojau, kad ASU studijuosiu mechanikos inžineriją. Ir, tiesą sakant, kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi šiuo savo pasirinkimu. Mūsų ūkyje 10 ha auginamos įvairios daržovės ir tam reikia nemažai rankų darbo. Todėl man nuolat knieti vis ką nors patobulinti turimose mašinose, kad rankų darbo būtų kuo mažiau“, – entuziastingai kalba Justinas.
Vaikinas neslepia, kad kartais sulaukia klausimo, ar eiliniam ūkininkui universitetinis išsilavinimas nėra per didelė prabanga. Tačiau, jo nuomone, tai jau yra būtinybė. „Tėtis taip pat visada sakė, kad išsilavinęs žmogus – imlesnis viskam. Iš tiesų, jei nori, kad tavo ūkis būtų konkurencingas, privalai nuolat skaityti, domėtis naujovėmis. Mažiau išsilavinusiam ūkininkui, norint suvokti ką nors nauja, tikėtina, reikės skaityti penkis šešis kartus, o man, viliuosi, pakaks perskaityti tik kartą. Manau, greičiau rasiu ir atsakymą, kaip išspręsti kylančias problemas, kurios, dirbant žemės ūkyje, kyla nuolat. Gebėsiu, numatydamas žingsnį į priekį, pasirinkti techniką ir inovatyviausias žemės dirbimo technologijas“, – komentuodamas ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete įgytų žinių universalumą, teigia J. Anušauskas. Autorė yra ASU Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja