Doc. Justas Kažys
Rugpjūčio 29 d. Vilniaus universiteto Geomokslų institute įvyko tarptautinis seminaras, skirtas aptarti, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Renginio metu susipažinome su Vokietijoje ir Baltijos šalyse atliekamais tyrimais ir pasiekimais šioje srityje, pasidalinome gerąja patirtimi. Seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims“ (angl. Climate Change and Health: German Experience to Baltic States) pranešimus skaitė Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos klimato kaitos ir sveikatos sričių mokslininkai bei specialistai. Vienas iš svarbiausių šio seminaro tikslų buvo žinių apie klimato kaitos poveikį perdavimas žinyboms, atsakingoms arba galinčioms informuoti bei imtis prevencinių veiksmų visuomenės sveikatos srityje. Labai svarbu, kad renginyje dalyvavo ne tik klimato ir visuomeninės sveikatos sričių mokslininkai, atstovaujantys Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams, bet ir Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų, visuomenės sveikatos biurų, aplinkosaugos VšĮ ir žiniasklaidos atstovai.
Neišvengiamai besikeičiančios klimato sąlygos veikia, o ateityje dar stipriau paveiks žmogaus sveikatą. Vokietijos mokslininkai yra sukaupę ilgalaikę šios srities praktinių žinių įgyvendinimo patirtį. Didelė garbė, kad seminare turėjome progą pasveikinti ir geros patirties įgyti iš svarbiausio asmens Vokietijos orų tarnyboje, atsakingo už biometeorologinius (žmogaus reakcijos į atmosferą) tyrimus ir prognozes. Freiburgo Alberto ir Liudvigo universiteto profesorius ir DWD Žmogaus biometeorologijos tyrimų centro vadovas Andreas Matzarakis supažindino su karščio perspėjimo sistema ir miesto mikroklimato modeliavimo ypatumais.
Seminare analizuota Baltijos šalių patirtis, tiriant klimato kaitos poveikį sveikatai. Dabartinę situaciją aptarė Dovilė Adamonytė (SMLPC, Lietuva), prof. Agrita Briede (Latvijos universitetas) ir dr. Mait Sepp (Tartu universitetas). Auditorijai buvo pristatyti naujausi tyrimai, atliekami Tartu (dr. Hans Orru ir dr. Ene Indermitte), Latvijos (Olga Ritenberga) ir Vilniaus (dr. Justas Kažys) universitetuose.
Daug dėmesio buvo skirta ekstremalių temperatūrų keliamiems pavojams aptarti. Per karščio bangas ryškiai padidėja sergamumas su karščio poveikiu siejamomis ligomis ir mirtingumas. Pavyzdžiui, vien tik 2003 m. „karščio banga“ Vakarų Europoje sukėlė apie 70 tūkst. papildomų mirčių.
Dėl didelių trumpalaikių temperatūros šuolių gali padažnėti mirtingumas nuo širdies ir kvėpavimo sistemos ligų. Dideli trumpalaikiai temperatūros šuoliai taip pat gali paveikti sveikatos būklę: dėl jų poveikio gali staigiai padidėti (hipertermija) ar nukristi (hipotermija) kūno temperatūra. Prognozuojama, kad ateityje pasaulyje karščio bangų ir jų sukeliamų sveikatos sutrikimų daugės. Lietuvoje jau galioja Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų planas, kurio tikslas – apsaugoti gyventojus nuo karščio poveikio ir geriau informuoti visuomenę apie karščio keliamą pavojų.
Seminaro metu pateikti moksliškai pagrįsti tyrimų rezultatai ir pasiūlytos tolimesnės veiklos gairės Lietuvos politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams ir vietinėms bendruomenėms Lietuvoje. Sutarta, kad įgytos žinios būtų skleidžiamos visose Baltijos valstybėse, o Vilniaus universiteto mokslininkai galėtų dalyvauti tarptautinių tyrimų tinkluose. Norintys išsamiau sužinoti apie seminaro rezultatus ir klimato kaitos poveikį sveikatai gali kreiptis šiuo adresu: justas.kazys@gf.vu.lt
Šį seminarą, kaip „Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro“ (http://www.hochschulkontor.lv/) projekto dalį, parėmė Vokietijos akademinė mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos Federalinės Respublikos užsienio ministerijos lėšomis.
Autorius yra Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros dėstytojas