Dažnai mokslininką įsivaizduojame užsidariusį laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantį atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio praradusį ryšį su dabartimi. Tačiau ar toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikroviškas? Siekdami išsklaidyti stereotipus, kalbamės su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininke dr. Milena Medineckiene.
dr. Milena Medineckienė. LJMS nuotr.
„Pirmiausia jaunieji mokslininkai – tai aktyvūs ir siekiantys karjeros, ne tik rašantys mokslinius darbus žmonės. Juos sutiksime įvairiose konferencijose, posėdžiuose, projektuose, kur priimami svarbūs sprendimai Lietuvos mokslo ateičiai, – sakė dr. M. Medineckienė. – Jaunieji mokslininkai organizuoja išvykas, mokymus, stovyklas moksleiviams, dalijasi gerąja patirtimi, bendradarbiaudami su partneriais – panašiomis užsienio valstybių sąjungomis. Be to, palaiko glaudžius ryšius su didžiosiomis įmonėmis, verslininkais, kuriems gali būti svarbūs ir naudingi praktiškai pritaikomi mokslinių darbų rezultatai.“
Emigracija ar galimybės Lietuvoje?
Sustabarėjusi aukštojo mokslo sistema, itin skurdūs ne tik mokytojų, bet ir dėstytojų atlyginimai verčia dažną jaunąjį mokslininką susimąstyti apie karjerą užsienyje. Tačiau prošvaisčių jauniesiems mokslininkams Lietuvoje visgi yra. „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje apstu įvairių programų ir projektų, leidžiančių vykdyti mokslinius tyrimus, susipažinti su naujomis kultūromis, užmegzti ryšius su mokslininkais visame pasaulyje. Tereikia domėtis ir nebijoti žengti iš už komforto zonos ribų“, – teigia M. Medineckienė.
Pasak jos, vienas iš būdų mokslininkams sulaukti pripažinimo yra geriausių disertacijų konkursas, kuriame kasmet skatinami dalyvauti visose mokslo srityse darbus rašantys tyrėjai. Projektu siekiama skatinti rengti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, plėtoti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbią visuomenei mokslinę veiklą.
Apie ką rašo jaunieji mokslininkai?
Geriausių disertacijų laureatus vertina ir atrenka kompetentinga komisija, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų. Ir čia verda kovos ne tik tarp jaunų mokslo daktarų, bet ir tarp aukštojo mokslo įstaigų. Šiais metais į geriausiųjų gretas pateko 11 mokslinių darbų, kuriuos parengė VU, VGTU, MRU, KTU, VDU, KU atstovai. Tarp jų sužibėjo ir jaunoji mokslininkė iš Lietuvių kalbos instituto.
Pasak dr. M. Medineckienės, jaunieji mokslininkai nagrinėja išties įdomias ir labai skirtingas problemas. Štai humanitarinių ir socialinių mokslų darbuose rašoma apie asmeninių ir organizacinių vertybių konkurencijos stiprinimą, nagrinėjama vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų koklininkystė Klaipėdoje, analizuojamas inovacijų ir kultūrinių tradicijų persipynimas. Fizinių, technologijos mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio temos skamba dar neįprasčiau, pavyzdžiui: „Terahercinių vaizdų užrašymo matricos, veikiančios kambario temperatūroje“ arba „Kompaktiško spektroskopinio terahercinio vaizdinimo sprendimai, naudojant GaAs/AlGaAs ir InGaAs puslaidininkinius nanodarinius“.
Iš vienuolikos laureatų bus atrinkti du geriausi praėjusiais metais užbaigti darbai. Apie tai sužinosime rudenį prezidentūroje vyksiančioje ceremonijoje, kur atrinktų darbų autorius apdovanos Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Daugiau informacijos apie laureatus ir jų temas galima rasti http://www.ljms.lt/news/357/15/LJMS-skelbia-Geriausios-2016-m-disertacijos-konkurso-laureatus. Kilus klausimams, galima kreiptis: info@ljms.lt. Parengta pagal LJMS pranešimą
Olga Stančik