Vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus 2017–2018 studijų metams atiteks 29 universitetų ir kolegijų studentams. Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki trisdešimt vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių. Technologijos mokslų studentams skiriamos Jono Žemaičio, socialinių mokslų – Algirdo Brazausko, biomedicinos mokslų – Kazio Griniaus, fizinių mokslų – Aleksandro Stulginskio, humanitarinių mokslų ir meno studijų atstovams atitenka Antano Smetonos vardo stipendijos.
Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24 stipendijų dešimt stipendijų laimėjo Vilniaus universiteto studentai, keturias gaus Kauno technologijos universiteto studentai. Po dvi stipendijas keliaus į Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetus bei Vilniaus dailės akademiją. Po vieną stipendiją atiteks studentams iš Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų. Iš penkių kolegijoms skiriamų stipendijų tris pelnė Vilniaus kolegijos studentai, dvi keliaus į Kauno kolegiją.
Iš kiekvienai studijų sričiai numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų kas mėnesį), po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai). Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai. Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.
Šias stipendijas, siekdama pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus, Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1995 m. Nuo 2018 m. į vardines LR prezidentų stipendijas galės pretenduoti ne tik valstybinių kaip iki šiol, bet ir nevalstybinių universitetų bei kolegijų studentai. Nuo 2018 m., atrenkant kandidatus, bus atsižvelgiama ne tik į jų akademinę, bet ir į visuomeninę veiklą.
Finansuojant mokslinius tyrimus, ypatingas dėmesys skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. Tai numato Vyriausybės patvirtintas naujas mokslinių tyrimų finansavimo modelis. „Siekiant kokybiško mokslo, svarbu sudaryti jam būtinas prielaidas. Todėl, finansuojant mokslinius tyrimus, įvedamas kokybinis matmuo. Tai leis Lietuvos mokslui orientuotis į tarptautinio lygio kokybę ir sparčiau įsilieti į pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę“, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus.
Iki šiol, skiriant finansavimą mokslui, buvo atsižvelgiama tik į formaliuosius kiekybinius rodiklius. Kiekybiniai rodikliai paprastai atsižvelgia tik mokslinių darbų skaičių ir iki šiol daugiausia jais buvo remiamasi, vertinant mokslinę veiklą. Kokybiniai rodikliai atskleidžia, kokio lygio yra paskelbti mokslo darbai, patentai ir dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose.
Finansavimas pagal naująjį kitais metais įsigaliosiantį vertinimo modelį mokslo ir studijų institucijoms bus skiriamas nuo 2019 m. Pagal naująjį modelį valstybės finansavimą moksliniams tyrimams galės gauti ne tik valstybinės, bet ir nevalstybinės mokslo institucijos.
Neefektyvi profesinio mokymo sistema bus pertvarkoma. Pasibaigęs centralizuoto priėmimo į profesinį mokymą pirmasis etapas parodė, kad profesinio rengimo įstaigose gausu nerentabilių programų, kai kurios jų yra pustuštės. Mokyklos buvo užpildomos joms naudinga linkme ir pagal jų interesus. Priėmimo pirmasis etapas patvirtino anksčiau buvusią prielaidą, kad kasmet beveik trečdalis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas priimami mokytis antrą kartą, mokyklas lanko vidurinį, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, viliojami įvairių valstybės suteikiamų lengvatų.
„Atlikus analizę, paaiškėjo, kad neracionaliai organizuojamas ir pirmosios kvalifikacijos siekiančių, ir ne pirmą kartą besimokančių asmenų profesinis mokymas. Profesinio mokymo sektorius tinkamai nesukoordinuotas su bendruoju ugdymu, jie vienas kitą dubliuoja. Daug programų nesurenka norinčių mokytis, dalis profesinių mokyklų yra tuščios. Ryškėja, kad investicijos į dalį sektorinių praktinio mokymo centrų yra neveiksmingos. Taigi beveik 85 mln. eurų kasmet kainuojanti profesinio mokymo sistema reikalauja subalansavimo su darbo rinkos poreikiais ir esminės finansavimo pertvarkos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Įvertinę visų besimokančių skaičių ir skiriamas valstybės biudžeto lėšas, matome, kad vieno asmens profesinis parengimas, vertinant visas mokymo įstaigos sąnaudas, vidutiniškai kainuoja apie 2,5 tūkst. eurų per metus, iš kurių vidutiniškai 900 eurų sudaro tiesioginės mokymo išlaidos. Pagal skiriamas išlaidas profesinis mokymas valstybei kainuoja gerokai daugiau nei aukštasis mokslas“, – komentavo J. Petrauskienė.
Centralizuotas priėmimas į profesinį mokymą rodo, kad šioje sistemoje yra daug rezervų taupyti valstybės lėšas, jas perskirstant kitoms sritims, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokytojų ir universitetų dėstytojų atlyginimams didinti. Nors norinčių mokytis profesinio ugdymo mokyklose skaičius siekia 19,87 tūkst. asmenų, greičiausiai šiais metais pradės mokytis tik apie 13,3 tūkst. asmenų, sieksiančių pirmosios profesinės kvalifikacijos. Tendencijos rodo, kad dar apie 6,5 tūkst. asmenų jau bent vieną kartą bus mokęsi ar profesinio mokymo įstaigoje, ar aukštojo mokslo įstaigoje. Daugiau nei 27 proc., arba 5411, visų stojančiųjų pretenduoja mokytis daugiau nei vieną kartą, tai reiškia, kad jau įgijo specialybę anksčiau. Beveik 16 proc., arba 3104, stoja mokytis jau turėdami aukštojo mokslo įstaigoje suteiktą kvalifikacinį laipsnį. Beveik 15 proc., arba 3022, asmenų priimami mokytis, nors turi vidurinį išsilavinimą.
Pasak J. Petrauskienės, blogiausia, kad nėra patikimų duomenų apie realią profesijų pasiūlos atitiktį paklausai darbo rinkoje. Nežinoma, kokia profesinio mokymo sistemą praėjusių asmenų dalis realiai įsidarbina pagal įgytą profesiją. Tolimesnio profesinio mokymo programas kuria pačios mokyklos. Iš 833 profesinio mokymo mokyklų siūlomų programų tik 301 sulaukė daugiau nei 12 asmenų, siekiančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, o net 77 programose yra pateikta po mažiau nei 6 pageidavimus, todėl priėmimas į jas bus sustabdytas. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus