Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“, kitų leidinių ir daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis ir jo variantai: sudarytas ir 1613 m. išleistas kunigaikščio M. K. Radvilos Našlaitėlio“ šiai svarbiai sukakčiai paminėti ir šio žemėlapio 400 metų jubiliejui.
Šis kartografinis kūrinys – ilgokai nešiota ir brandinta autoriaus idėja – pasirodė tik šiemet, o ne 2013 m., kai vyko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio žemėlapio 400 metų jubiliejus. Priminsiu skaitytojams, kad A. A. Gliožaitis tais metais išleido daug didesnės apimties fundamentalią monografiją „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“, o šio žemėlapio jubiliejui leidinyje „Gimtasis kraštas“ pateikė straipsnį „Kunigaikščio M. K. Radvilos žemėlapiui Magni Ducatus Lithuaniae – 400 metų“.
Šį reprezentacinį leidinį, skirtą M. K. Radvilos žemėlapiui, 2017 m. 100 egz. tiražu išleido leidykla „Gairės“. Jo meninė redaktorė – dailininkė Aušra Čapskytė. Ši knyga yra 21,5 x 30,5 cm formato, 230 puslapių apimties. Manau, kad autorius šį veikalą skyrė, bet nededikavo knygoje, dar vienai svarbiai datai – Lietuvos Didžio
sios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) 400 metų mirties sukakčiai paminėti.
Šis mokslo leidinys istorijos tematika sudomins didelį Lietuvos geografų, kartografų, istorikų būrį. Knygą įsigyti turėtų būti suinteresuotos mokslo ir mokymo įstaigos, kurioms ji bus naudinga. Taip pat šia vertinga knyga galėtų pasidžiaugti ir Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai iš 36 valstybių bei kiti besidomintys Lietuvos praeities kartografiniais objektais.
Kaip žinome, žemėlapis „MAGNI DUCATUS LITHUANIAE CAETERARUMQUE REGIONUM ILLI ADIACENTIUM EXACTA DESCRIPTIO“ – „LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS IR JAI GRETIMŲ SRIČIŲ TIKSLUS APRAŠAS“ – buvo išleistas Amsterdame, V. J. Blau leidykloje, 1613 m.
A. A. Gliožaitis, tyrinėdamas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kartografinę veiklą, savo knygoje ją nušviečia išsamiai ir įvairiapusiškai. Šioje studijoje analizuojami XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje atlikti LDK žemėlapio sudarymo ir leidybos darbai. Išskiriami LDK kartografavimo darbų pagrindiniai etapai:
1) lauko kartografavimo darbai ir LDK žemėlapio autorinio originalo braižymas apie 1590–1600 m.;
2) LDK žemėlapio leidybinio originalo braižymas ir žemėlapio spausdinimas apie 1600–1603 m., šioje studijoje žemėlapis sąlyginai įvardytas kaip LDK 1603 m. žemėlapis;
3) LDK 1603 m. žemėlapio tobulinimo darbai, atlikti po 1603 m., nubraižytas būsimo LDK 1613 m. žemėlapio autorinis originalas;
4) LDK 1613 m. žemėlapio spausdinimas Amsterdame, V. J. Blau leidykloje.
Apie pirmąjį ir antrąjį darbų etapus rašoma pirmoje studijos dalyje, o apie trečiąjį ir ketvirtąjį – antroje studijos dalyje. Trečioje studijos dalyje aprašomi XVIII a. ir XIX a. bibliografiniai leidiniai, kuriuose įrašyti minėti žemėlapiai. Taip pat analizuojamos LDK 1613 m. žemėlapio studijos, atliktos XX a. ir XXI a. pr. Atkreipsiu skaitytojų dėmesį, kad LDK žemėlapis, sudarytas ir 1613 m. išleistas kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, autorių domina daugiau nei 20 metų. Jis yra parašęs daug mokslinių straipsnių, kuriuose pabrėžiama šio kartografinio kūrinio svarba Lietuvos mokslui, istorijai, Lietuvos kartografijos paveldui.
Žemėlapis pripažįstamas vienu geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik pusantro šimto metų jį Europos kartografai kopijavo, perdirbinėjo ir spausdino įvairiuose atlasuose. Šis žemėlapis atspindėjo to laikotarpio politinę, socialinę valstybės sanklodą, jos santykius su gretimomis valstybėmis. M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapis yra vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų, svarbus taip pat Europos kartografijai.
A. Gliožaitis aktyviai dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skirtose šio žemėlapio 380, 400 metų jubiliejams paminėti. Kunigaikštis M. K. Radvila gerai pažinojo kitų kraštų kartografų sudarytus LDK žemėlapius, kurie jau nebetenkino valstybės poreikių, todėl suprato naujo LDK žemėlapio naudą, detalaus žemėlapio būtinybę valstybės gynimui, tvarkymui, valdymui ir ryžosi šiam darbui. Žemėlapio įrašas liudija, kad jo leidėjas – M. K. Radvila Našlaitėlis (lot. Nicolaus Christophorus Radzivilus).
Autorius knygos viršelio antroje pusėje rašo, kad „kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kaip valstybės pareigūnas, suprato detalaus ir tikslaus žemėlapio svarbą valstybei. Jis ryžosi pradėti išsamesnio LDK žemėlapio sudarymo darbus. Tikėtina, kad kartografavimo darbai pradėti apie 1590 m. ir apėmė visą LDK teritoriją, buvusią didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Jie buvo baigti apie 1600 metus, o apie 1603 metus išspausdintas LDK žemėlapis. Kadangi tikslus pavadinimas nėra žinomas, šiame darbe jis yra minimas sąlyginiu pavadinimu „LDK 1603 m. žemėlapis“.
Valdant Steponui Batorui didelis dėmesys buvo skiriamas karinei kartografijai. Tikėtina, kad karaliaus kartografai turėjo ir būrį kvalifikuotų pagalbininkų, kurie galėjo talkinti sudarant M. K. Radvilos LDK žemėlapį. Tai pirmasis Lietuvos žemėlapis, kuris buvo sudarytas remiantis LDK teritorijos matavimais ir atitiko aukščiausius to meto kartografijos reikalavimus. Žemėlapyje patikslinta daugelio miestų, miestelių ir vietovių lokalizacija, pažymėti hidrografijos ir kiti geografiniai elementai, nubraižyta tiksli Dniepro vaga (jai skirta atskira žemėlapio dalis), pridėtas LDK aprašymas. Pirmą kartą parodytas administracinis suskirstymas, valstybės sienos, gausu istorinės ir politinės informacijos apie valstybę. 1613 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį tyrinėjo ir tyrinėja Lietuvos bei kitų šalių istorikai, kartografai.
Išsamesni LDK 1613 m. žemėlapio tyrinėjimai yra atlikti Lenkijoje ir Lietuvoje. Lietuvos mokslininkai minėtą žemėlapį yra pavadinę epochiniu kūriniu ir svarbiu šalies kultūros paminklu. A. A. Gliožaitis yra išsamiai susipažinęs su ankstesnių metų tyrėjų darbais ir tai atsispindi jo studijos trečioje dalyje. Šioje knygoje A. A. Gliožaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kartografų atliktos žemėlapio studijos 1928–1990 m. (išleistos iki Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečiu) buvo publikuotos moksliniuose leidiniuose, leistuose mažu tiražu ir įslaptintuose, todėl išsamiau su jomis yra susipažinę tik dalis kartografų.
Susipažinkime su minėto laikotarpio svarbiausiais darbais. Pulkininkas leitenantas, Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus Kartografijos dalies viršininkas J. Andrius 1937 m. paskelbė studiją „1613 m. Lietuvos žemėlapis“. J. Andrius išanalizavo jo sudarymo ypatumus, įvertino jį kartografiniu ir matematiniu požiūriais. Šis autorius daro išvadą, kad žemėlapio sudarymas buvo kolektyvinis darbas, kuriam vadovavo ir finansavo kunigaikštis M. K. Radvila, todėl žemėlapis turi būti vadinamas jo vardu. J. Andriaus nuomone, nėra išlikę dokumentų apie Tomo Makovskio indėlį į žemėlapio sudarymą, o daromi tik įvairūs spėliojimai, dažniausiai tendencingi.
J. Andriaus išvados radikaliai skiriasi nuo kai kurių Lenkijos mokslininkų išvadų, kuriose žemėlapio autoriumi įvardijamas T. Makovskis. Spaustuvininkas, menininkas ofortistas, graveris, istorikas T. Makovskis 1613 m. parengė LDK geografinį-istorinį aprašymą „Palankiam skaitytojui“ (Benevolo Lectoris). Jo pabaigoje yra monograma T. M. Pol. Geograph. Kai kurie Lenkijos tyrinėtojai teigia, kad jis sudarė LDK 1613 m. žemėlapį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų kol kas nerasta.
Kaip teigia knygos autorius, rasti biografijos duomenys liudija, kad T. Makovskio Nesvyžiuje nebuvo, kai buvo renkama informacija, atliekami reikalingi matavimai ir braižomas LDK žemėlapio originalas (apie 1590–1600 m.). Taigi nėra visiškai aiški ir jo monogramos reikšmė po tekstu „Palankiam skaitytojui“, priklijuotu po LDK 1613 m. žemėlapiu.
Knygos autorius buvo gerai susipažinęs ir su prof. Vaclovo Chomskio (1909–1976) 1948 m. disertacija „1613 m. Lietuvos žemėlapis, jo analizė ir vertinimas Lietuvos kartografinio vaizdo raidoje“. Anot žymaus Lietuvos geografo prof. V. Chomskio, „1613 m. Lietuvos žemėlapis nėra paprastas Lietuvos kunigaikštystės žemėlapis, bet stambus Lietuvos kartografijos studijų objektas“. V. Chomskis, vertindamas 1613 m. LDK žemėlapį, nurodė, kad „Lietuvos kartografija nuo pat formavimosi pradžios, kad ir lėtai, bet žengė į priekį. XVI a. pabaigos Radvilos kolektyvo kartografinės veiklos dėka ji įkopė į aukščiausio renesanso ir didžiųjų atradimų epochos kartografines viršūnes“. Turbūt šie profesoriaus kadaise išsakyti žodžiai ir paskatino A. A. Gliožaitį imtis tyrinėti 1613 m. žemėlapį. (Pabaiga – kitame numeryje)