Mokslo centrai regionuose nesteigiami? STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrai turėjo atsirasti praėjusios Vyriausybės sprendimu dešimtyje Lietuvos miestų. Mokslo centrų kūrimą planuota finansuoti 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir tam skirti 5,8 mln. eurų steigimui Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus miestuose. Su kai kuriomis savivaldybėmis jau buvo sudarytos sutartys dėl centrų steigimo. Šie centrai dešimtyje rajonų centrų turėjo atsirasti jau 2018 m. „Deja, praėjo beveik metai – iš Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų viešų kalbų – tik patvirtinimai apie mokslo centrų steigimą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kitos savivaldybės apie centrų steigimą net neinformuojamos“, – sako Seimo narys V. Bukauskas. „Valstiečių-žaliųjų pažadai dėl regionų atotrūkio mažinimo vis labiau tampa miražu, nes realūs šios partijos atstovų sprendimai akivaizdžiai regionų atotrūkį tik didina“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė R. Popovienė.
Apie gamybą ir vartojimą be atliekų – kad nebereikėtų sąvartynų. Rugsėjo 25 d. Marijampolės savivaldybėje įvyko diskusija apie žiedinę ekonomiką. Jos dalyviai dalinosi idėjomis, kaip skatinti verslą pereiti iš tiesinės „išgauk-perdirbk-panaudok-išmesk“ prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos virsta naujais ištekliais. Kaip teigė vienas iš šio renginio organizatorių, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, diskusijoje aptartas Europos Komisijos inicijuotas veiksmų planas apie uždaro ciklo ekonomikos įgyvendinimą Lietuvoje. Visuomenei reikia išsamesnės informacijos, kuri padėtų keisti nuostatas ir formuotų ekologišką elgseną. Ekonomikos ekspertų vertinimai rodo, kad perdirbant atliekas galima sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės Virginijos Vingrienės, žiedinė (uždaro ciklo) ekonomika apima įvairias sritis – gamybą, paremtą ekologiniu projektavimu, produktų patvarumą, atnaujinimą, pakartotinį panaudojimą, perdirbimo principus. Tai pažangiausių technologijų ir panaudotų išteklių naudojimas, mažinant į sąvartynus išmetamų atliekų kiekius arba visiškai tai panaikinant. Tie patys produktai gali būti žaliava naujiems produktams kurti.
Strategiškai svarbių valstybės įmonių akcijų pardavimas – grėsmė valstybės saugumui. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Vyriausybės suburtos darbo grupės pateiktų siūlymų, orientuotų į valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimą, įmonių reorganizavimą ar likvidavimą. „Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai. Tokių įmonių reorganizavimas ar privatizavimas gali būti pavojingas nacionalinio saugumo požiūriu. Akcijų perleidimas privatiems investuotojams silpnintų pastarųjų atsparumą neigiamam išorės poveikiui”, – sako vienas iš kreipimosi autorių Laurynas Kasčiūnas.
Žygimanto Pavilionio teigimu, tokie sprendimai ypač kelia grėsmę energetikos sektoriui. Šiame sektoriuje išlieka dar neįgyvendintų strateginės reikšmės projektų, tokių kaip elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, regioninės dujų rinkos sukūrimas, energijos tiekimo saugumo užtikrinimas, vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančios energetikos plėtra ir pan. Pardavus dalį svarbias energetikos bendroves valdančių „Lietuvos energijos“, „EPSO-G“, „Klaipėdos naftos“ akcijų, strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tempas gali kristi.
Elektros perdavimo tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa. Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad dabartinė geopolitinė situacija skatina imtis aktyvių veiksmų, užtikrinant Lietuvos energetikos integraciją į Europą, taip apsaugant nuo neprognozuojamo rytinių kaimynių poveikio mūsų ekonomikai ir šalies saugumui. Tolimesnio buvimo Maskvos valdomame BRELL elektros perdavimo žiede pasekmes turime įvertinti jau vien todėl, kad, nesiskaitydamos su mūsų šalies nuomone ir gyventojų saugumu, Baltarusija ir Rusija vykdo atominės elektrinės statybas netoli Vilniaus. Šiandien esame sinchroninėje elektros sistemoje ir sprendimų priėmimo prasme visiškai priklausome nuo Rusijos, o ji gali bet kada naudoti elektros tiekimą kaip ekonominio poveikio ar net socialinio ir politinio šantažo priemonę.
V. Poderio nuomone, optimalus Lietuvos energetikos sinchronizacijos variantas būtų per Lenkiją. Tai patvirtina ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atlikto tyrimo išvados. Tokiam projektui pagreitį turėtų suteikti Lenkijos parama elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa per jau veikiančią elektros jungtį.
Vadovautis skaidrumo principais ir viešinti darbotvarkes. Seimo Pirmininkas, prof. dr. Viktoras Pranckietis kreipėsi į visus Seimo narius ir pakvietė savo veikloje siekti skaidrumo ir informuoti visuomenę apie susitikimus bei posėdžius. Pasak Seimo Pirmininko, Seimo nariai turi laikytis atvirumo ir viešumo principų. „Vadovaujantis Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalimi bei Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais Valstybės politikų elgesio principais, kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti“, – Seimo nariams skirtame rašte teigia parlamento vadovas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus skaičiavimais, pavasario sesijos metu Seimo Pirmininkas ir Seimo nariai paviešino 475 susitikimus su interesų grupėmis: verslo ir verslo asociacijų atstovais, nevyriausybinių organizacijų nariais, profsąjungomis, registruotais lobistais, meno, mokslo, religinių bendruomenių atstovais. Tai suskaičiavusi organizacija teigia, kad tik trečdalis Seimo narių viešina susitikimus su lobistais ir įvairių organizacijų atstovais, o tai rodo skaidrumo trūkumą.