Nobelio taikos premija skirta tarptautinei branduolinio ginklo naikinimo kampanijai ICAN. Šis apdovanojimas skirtas „už pastangas, atkreipiant tarptautinį dėmesį į katastrofiškas branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes ir įspūdingą įdirbį, siekiant šių ginklų uždraudimo sutarties“.
Praėjus daugiau kaip 70 metų po to, kai ant Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestų buvo numestos atominės bombos, o dabar, tvyrant įtampai dėl neprognozuojamos Šiaurės Korėjos branduolinės programos, Norvegijos Nobelio komitetas siekė atkreipti dėmesį į ICAN pastangas išlaisvinti pasaulį nuo branduolinių ginklų. „Gyvename pasaulyje, kuriame rizika, kad bus panaudotas branduolinis ginklas, yra didesnė, nei bet kada anksčiau“, rašoma komiteto pranešime. Jame akcentuojama, kad „gresia labai rimtas pavojus, kad ir kitos valstybės užsimos plėsti mirtino ginklo atsargas“. Šių metų liepos mėnesį 122 tautos priėmė Jungtinių Tautų sutartį, skatinančią uždrausti ir galiausiai panaikinti visus branduolinius ginklus. Tačiau sutarties nepasirašė nė viena iš devynių žinomų branduolinių pasaulio valstybių.
Michael Rosbash, Michael W. Young. AP / Scanpix nuotr.
Garbingiausias pasaulyje literatūros apdovanojimas atiteko japonų kilmės britų rašytojui Kazuo Ishiguro. Premija 64-erių metų rašytojui atiteko už tai, kad jis „savo emociškai galinguose romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę reikšmę“. Šių metų laureatą paskelbusi Švedijos karališkosios mokslų akademijos nuolatinė sekretorė profesorė Sara Danius teigė, kad šis rašytojas yra didis žodžio meistras, o jo kūryboje „susijungia Jane Austen ir Franzas Kafka“.
Japonijos mieste Nagasakyje 1954 m. gimęs K. Ishiguro yra keturis kartus nominuotas prestižiniam „Man Booker“ apdovanojimui ir 1989 m. laimėjo šią premiją už romaną „Dienos likučiai“. Skaitytojai pamėgo ir kitą jo knygą romaną „Neleisk man išeiti“. Abi šias knygas galima perskaityti ir lietuviškai, jas prieš gerą dešimtmetį išleido leidykla „Alma litera“. Rašytojas yra išleidęs aštuonias knygas, kurios išverstos į daugiau kaip 40 kalbų, sukūręs scenarijų kino filmams ir televizijai. Dienraštis „The Times“ įvardijo K. Ishiguro 32-uoju tarp 50 geriausių Didžiosios Britanijos rašytojų nuo 1945 m.
K. Ishiguro šeima į Jungtinę Karalystę persikraustė, kai jam buvo penkeri. Aplankyti šalies, kurioje yra gimęs, jis grįžo tik suaugęs. Kento universitete baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas, o vėliau studijavo kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete. 2015 m. išleistame romane „Palaidotas milžinas“ (The Buried Giant) rašytojas pasakoja apie pagyvenusią porą, keliaujančią archajišku Anglijos kraštovaizdžiu ir puoselėjančią viltį sutikti suaugusį sūnų, kurio nematė daugelį metų. Romane tyrinėjama, kaip atmintis siejasi su užmarštimi, istorija su dabartimi, fantazija su tikrove.
2017 metų Nobelio medicinos premija skirta amerikiečiams mokslininkams Jeffrey C. Hall, Michel Rosbash ir Michael W. Young. Mokslininkai buvo apdovanoti už molekulinių mechanizmų, kontroliuojančių cirkadinius ritmus, atradimus. „Daugelį metų žinojome, kad gyvi organizmai tarp jų ir žmonės turi vidinį biologinį laikrodį, kuris padeda prisitaikyti prie reguliaraus dienos ritmo. Mokslininkams pavyko žvilgtelėti į biologinio laikrodžio vidų ir išsiaiškinti, kaip jis veikia“, rašoma oficialiame Nobelio premijos komiteto pranešime. Komitetas skelbia, kad amerikiečių mokslininkų tyrimai paaiškina, kaip augalai, gyvūnai ir žmonės prisitaiko prie biologinio ritmo, kuris susiderina su planetoje vykstančiais pokyčiais.
Nobelio fizikos premijos laureatais tapo Rainer Weiss, Barry C. Barish ir Kip S. Thorne už svarų įdirbį, atrandant gravitacijos bangas ir jas tiriant. Visatos gravitacinės bangos pirmą kartą buvo atrastos 2015 m. rugsėjo 14 d. Jas užfiksavo JAV veikiantis LIGO detektorius. Žemę pasiekęs gravitacijos signalas buvo itin silpnas, tačiau tai žada revoliuciją astrofizikoje. Visatos gravitacijos bangos yra visiškai naujas būdas tirti kosmose vykstančius judėjimus ir praplėsti žmonijos žinias apie kosmosą. LIGO yra projektas, kuriame bendradarbiauja apie tūkstantis mokslininkų, tyrėjų ir ekspertų iš daugiau kaip 20 valstybių. Drauge jie įgyvendino beveik 50 metų puoselėtą idėją. Apie šias bangas prieš beveik 100 metų buvo užsiminęs Nobelio fizikos premijos laureatas Albertas Einšteinas.
Nobelio chemijos premiją pelnė Jacques Dubochet, Joachim Frank ir Richard Henderson. Šveicarijos, JAV ir Britanijos mokslininkai apdovanoti už krioskopinės mikroskopijos metodo išradimą. Šis metodas biochemijos mokslui atvėrė duris į naują tyrimų erą. „Detalus biomolekulės atvaizdas yra raktas, padedantis suprasti joje vykstančius procesus. Moksliniai proveržiai itin dažnai įvyksta po sėkmingos, plika akimi nematomos objektų vizualizacijos“, rašoma Karališkosios švedų akademijos oficialiame pranešime. Tyrėjai nuo šiol gali sustabdyti molekules „vidury veiksmo“ ir pamatyti procesus, kurie iki šiol žmonijai buvo paslaptis. Toks metodas pasitarnaus ne tik gilinantis į chemijos pagrindus, bet ir kuriant farmacijos produktus.
Nobelio ekonomikos premija skirta amerikiečiui Richard H. Thaler. Čikagos universiteto profesorius įvertintas už elgsenos analizę ekonomikoje. Mokslininkas ekonominių sprendimų priėmimą analizavo, pasitelkdamas psichologijos atradimus. „Nagrinėdamas riboto racionalumo pasekmes, socialines preferencijas ir savikontrolės stokos atvejus, jis parodė, kaip asmeniniai bruožai sistemingai paveikia individualų sprendimų priėmimo procesą ir pačios rinkos rezultatus“, rašoma Nobelio komiteto pranešime. R. H. Thaler tyrimai nutiesė tiltą tarp ekonomikos ir psichologijos, tiriant kodėl individas priima vienokį, o ne kitokį sprendimą. Šie profesoriaus empiriniai atradimai ir teorinės įžvalgos tapo instrumentais, kuriant naują ir ypač greitai besiplečiančią elgsenos ekonomikoje sritį.