Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius spalio 7-ąją surengė popietę „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“, skirtą pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbų ir lietuvių mitologijos tyrinėtojo profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.
Į renginį, vykusį Svėdasų krašto muziejuje, esančiame Anykščių rajono Kunigiškių I kaime, susirinko ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvyko gausus būrys šio iškilaus mokslininko įvairiapusės veiklos tyrinėtojų, jo atminimo puoselėtojų iš daugelio Lietuvos vietovių. Apsilankė ir Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius habil. dr. Kęstutis Nastopka, mokslų daktarės Jurgita Katkuvienė ir Loreta Mačianskaitė, gerai žinomas istorikas, Anykščių rajono Garbės pilietis, akademikas prof. habil. dr. Antanas Tyla.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Generalinė konferencija 2015 m. paskelbė 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą, į kurį buvo įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše atsirado ir visame pasaulyje garsaus kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų prof. Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) pavardė. Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.
Garsiojo mokslininko 100-mečiui skirti minėjimai, mokslinės konferencijos ir parodos jau vyko Vilniuje, Kaune, Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Prienuose ir kitose Lietuvos vietovėse, artimai susijusiose su prof. A. J. Greimo gyvenimu. Netolimoje ateityje Kaune turėtų iškilti ir profesoriaus atminimą įprasminantis paminklas. Neužmirštas šio iškilaus mokslininko atminimas ir užsienyje.
Karolis Rimtautas Kašponis
Ši popietė neatsitiktinai surengta Kunigiškių I kaime. Būtent Kunigiškiai buvo pirmoji būsimojo mokslininko gyvenamoji vieta Lietuvoje. Jis gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje (Rusija), kur jo tėvas Julius Greimas mokytojavo per Pirmąjį pasaulinį karą evakuotų lietuvių pradžios mokykloje. 1918 m. vasarą mokytojas J. Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais – septynmete dukra Gražina bei vienerių metukų sūnumi Algirdu Juliumi – grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje jam buvo tekę dirbti ir anksčiau – 1913–1915 m. Erdviame mokyklos pastate taip pat buvo įrengti butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919 m. rudenį Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, vėliau gyveno ir kitose vietovėse, kadangi anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbovietes. Istorijos paminklas – buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastatas – išlikęs iki šių dienų. Restauruotame name jau trisdešimt metų veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriame įrengta ir prof. A. J. Greimo atminimui skirta ekspozicija.
Pirmiausia renginio dalyviai apžiūrėjo fotografijų, dokumentų ir spaudos leidinių parodą „Iš Kunigiškių – į platųjį pasaulį“, skirtą Algirdo Juliaus Greimo metams. Ji eksponuojama tame kambaryje, kuriame vaikystėje teko gyventi būsimajam mokslininkui. Paroda, suorganizuota panaudojant Lietuvos valstybinio archyvo, taip pat prof. Karolio Rimtauto Kašponio ir muziejininko, žurnalisto Vytauto Bagdono sukauptą medžiagą, veikia muziejuje jau gerą pusmetį ir kurį laiką veiks ateinančiais metais.
Susibūrus muziejuje įrengtoje senovinėje klasėje, sveikinimo žodį tarė Anykščių muzikos mokyklos direktorė Kristina Vičinienė, pristačiusi koncertuoti atvykusius moksleivius ir pedagogus. Trumpą, bet labai įspūdingą muzikinę programą atliko mokytojos Linos Pipirienės vadovaujamas smuikininkų ansamblis (akomponavo mokytoja Regina Vladikytė), nuostabiai pianinu skambino mokytojos Irenos Meldaikienės klasės auklėtinė, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė Faustina Kiaušaitė.
Vėliau buvo išklausyti trys pranešimai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės sekretorius Rolandas Aidukas perskaitė pranešimą „Algirdo Juliaus Greimo vaikystės atspindys prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Pasak pranešėjo, gausiai iliustruota, preciziškai surinktais faktais ir archyviniais duomenimis pagrįsta knyga, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, yra ir svarbių dokumentų sąvadas, ir fotografijų albumas, ir prof. A. J. Greimo vaikystei skirtos nuotraukų parodos katalogas. Todėl neatsitiktinai ši knyga „Akademinės knygos“ knygyne buvo patekusi tarp populiariausių leidinių.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės narys Rimantas Astrauskas apžvelgė A. J. Greimo mitologijos studiją „Apie dievus ir žmones“ ir kitus lietuvių mitologiniais tyrinėjimais pagrįstus garsaus semiotiko mokslinius darbus.
Su Anykščių kraštu artimai siejamas muzikos teoretikas, pedagogas, muzikologas, prof. A. J. Greimo paveldo puoselėtojas ir populiarintojas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas Karolis Rimtautas Kašponis išsamiai apžvelgė A. J. Greimo, kaip vienos žymiausių pasaulyje – Paryžiaus semiotikos mokyklos – pradininko ir vadovo mokslinę veiklą bei semiotikos mokslo reikšmę pasaulyje. Pasak pranešėjo, jis A. J. Greimu susidomėjo atsitiktinai: tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas, Suomijos mokslininkas prof. Ero Tarastis (Eero Tarasti) jam pasiūlė parengti darbą apie A. J. Greimo gyvenimą Lietuvoje. Tai padaryti jis sutiko pamanęs, kad tai bus nesunki užduotis. Tačiau, pradėjus užrašinėti mokslininką pažinojusių žmonių prisiminimus, rinkti medžiagą archyvuose, viską kaupti ir sisteminti, paaiškėjo, kad laukia milžiniškas darbas, kurio atsisakyti jis jau nebegalėjo. Taip atsirado po Lietuvą ir užsienio šalis apkeliavusi fotonuotraukų ekspozicija „Algirdo Greimo vaikystė“. Buvo parengta ir išleista nemažai įvairios apimties leidinių ir knygų. Paminklinės lentos ir kitokie atminimo simboliai papuošė vietas, susijusias su A. J. Greimo gyvenimu ir veikla. Įvairiais renginiais prisimenamas ir pagerbiamas vienas žinomiausių tarptautiniame mokslo pasaulyje lietuvių.
Profesorius habil. dr. Kęstutis Nastopka, apibendrindamas popietę muziejuje, negailėjo gražių žodžių renginio organizatoriams ir prof. A. J. Greimo atminimo sergėtojams: „Kunigiškių sodžiaus muziejuje sukaupti tokie istorijos ir kultūros paveldo lobiai, taip rūpestingai tvarkomos ekspozicijos, taip prasmingai gerbiamas ir saugomas žymių kraštiečių atminimas, kad tuo tikrai būtų patenkinti ir Juozas Tumas-Vaižgantas, ir Algirdas Julius Greimas.“
Vytautas Bagdonas