Įsibėgėjanti aukštojo mokslo reforma jau pažėrė pirmųjų vaisių – į žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantį Aleksandro Stulginskio universitetą šiemet pateko tik 264 pirmakursiai lietuviai, kita – nemaža dalis – užsienio šalių studentai. Nedaug priimta ir į Lietuvos sveikatos universiteto gyvulininkystės studijas. Didelei daliai iš šalies regionų kilusių abiturientų konkursinio balo kartelės pakėlimas iki 3 šiemet užkirto kelią siekti aukštojo mokslo.
Neatsitiktinai Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis buvo surengtas būtent Aleksandro Stulginskio universitete. Su šio universiteto bendruomene, dalyvaujant Lietuvos sveikatos universiteto, Žemės ūkio ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams, diskutuota, kaip spręsti aukštojo mokslo reformos programuojamas problemas šalies agrarinio verslo sektoriuje. Ieškota atsakymų į klausimus, koks realus žemės ūkio specialistų poreikis Lietuvoje, kokiais principais remiantis turėtų būti formuojami valstybės užsakymai šiems specialistams rengti. Svarstytos galimos pagalbos priemonės, padėsiančios motyvuotiems regionų jaunuoliams siekti universitetinio išsilavinimo.
Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, turintis ir ilgametę asmeninę ūkininkavimo patirtį, teigė neabejojantis, kad konkurencingą ūkį šiandien gali plėtoti tik aukštąjį agrarinio profilio išsilavinimą turintis asmuo. „Deja, dabartinė statistika nedžiugina. Šalyje turime per 60 tūkst. aktyviai dirbančių ūkininkų, dauguma jų yra vyresnio amžiaus žmonės. Tad ar bus kam juos pakeisti, jei žemės ūkio studijose mokysis vis mažiau ūkininkų vaikų, kito motyvuoto kaimo jaunimo?“ – klausė A. Stančikas.
Kalbėdama apie žemės ūkio specialistų poreikį, jam pritarė ir ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė dr. Virginija Žoštautienė: „Klaida manyti, kad pirmine žemės ūkio gamyba gali užsiimti bet kuris panorėjęs. Iš tiesų tam būtinas aukštasis išsilavinimas ir ypač aukšta kvalifikacija. Tai reikia įsisąmoninti švietimo politikos formuotojams. Kaime, net ir vystant alternatyvius verslus bei teikiant paslaugas, taip pat reikalingos žemės ūkio krypties žinios. Būtina nepamiršti, kad Lietuvoje vykdoma aktyvi žemdirbių konsultavimo veikla. Todėl būtina plėtoti agrarinių krypčių mokslą, kuo daugiau jaunų žmonių pritraukti į magistrantūros bei doktorantūros studijas.“ Pernai ŽŪM užsakymu atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1 864 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš kurių 11 proc. (205) – su magistro išsilavinimu, 26 proc. (485) – su universitetiniu bakalauro išsilavinimu, 9 proc. (167) – su koleginiu išsilavinimu ir 54 proc. (1 007) – kvalifikuotų darbininkų.
Aleksandro Stulginskio universiteto atstovai su šiais skaičiavimais sutinka. Universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje paskelbti šios studijos rezultatai kai kam sukėlė abejonių, ar skaičiavimo metodika tikrai atspindi realų specialistų poreikį. Tačiau užsienio šalių mokslo šaltiniai įrodo, kad ši metodika yra patikima.
Pasak ASU tarybos pirmininko, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus dr. Edvardo Makelio, reikėtų bent 25 proc. ir dar daugiau, kadangi dalis jaunų specialistų išeina motinystės ir tėvystės atostogų, tačiau „Sodros“ duomenų bazėje jie yra traktuojami kaip dirbantys asmenys. Dalis jaunųjų specialistų neišvengiamai „nuteka“ į didžiuosius miestus arba emigruoja. „Turime suvokti tikrąją situaciją, todėl politikų užduotis – rasti instrumentą, kaip motyvuoti jaunus žmones gyventi ir dirbti kaime“, – ragino dr. E. Makelis.
Nuo 2014 m. Žemės ūkio ministerija valstybės biudžeto lėšomis finansavo reikiamų specialybių studentų tikslines studijas Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apmokėdama 90 proc. studijų kainos. Tačiau šiemet, įsigaliojus naujajam Mokslo ir studijų įstatymui, Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos aprašo, kuriuo remdamiesi universitetai galėtų vykdyti priėmimą į tokias ŽŪM finansuojamas vietas. Parengti šį aprašą įpareigota Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau jo projektas vis dar migruoja tarp ŠMM ir Vyriausybės. Būtina susitelkti ir priimti sprendimus, kurie padėtų vaikams pasirinkti studijas, o ne atvirkščiai – užkirstų jiems kelią siekti tikslo.
Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pažėrė priekaištų ir Žemės ūkio reikalų ministerijai, kuri šiuo atveju taip pat privalėjo veikti aktyviau. „Kertame šaką, ant kurios sėdime. Net šimtą ASU studentų šiemet praradome vien dėl biurokratų vangumo. Nereikia manyti, kad kaimo vaikai yra mažiau nuovokūs nei miestiečiai. Tik jų mokymosi sąlygos, Lietuvoje, deja, labai skiriasi“, – neslėpė pasipiktinimo ir Seimo narys Vytautas Kamblevičius. Jam pritarė ir ASU prorektorius dr. Romualdas Zemeckis, pastebėjęs, kad neretai su prastesniais pažymiais į universitetą patekę regionų abiturientai vėliau pasiekia gerų rezultatų ir puikiai besimokydami net perkopia magistrantūros studijų slenkstį.
Pasak ASU Studijų skyriaus Priėmimo grupės vadovės Giedrės Giedraitytės, kuri nuolat lankosi bendrojo lavinimo mokyklose ir bendrauja su moksleiviais, nerealu tikėtis, kad prestižines didmiesčių gimnazijas baigę gimnazistai savo karjeros kelią matys žemės ūkyje. „Priešingai – turėtų būti dedamos visos pastangos, kad atokesniuose regionuose išlaikytume tenykščius vaikus ir neatimtume iš jų galimybės patekti į universitetą, kaip tai nutiko šiemet“, – sakė G. Giedraitytė.
E. Makelis ironizavo, kad jaunuoliams iš Afrikos ar Azijos valstybių šiuo metu yra nepalyginti lengviau patekti į ASU nei abiturientams iš Lietuvos provincijos, kur, ASU tarybos pirmininko žodžiais, „neretai tas pats pedagogas dėsto ir fiziką, ir fizinį lavinimą“. Jo įsitikinimu, aukštojo mokslo reformą buvo galima pradėti tik po to, kai visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose būtų garantuotas vienodas mokymo lygis. „Būtent ASU absolventai svariai prisideda kuriant valstybės BVP. Tačiau, nustatant finansavimo tvarką, į tai neatsižvelgiama“, – pabrėžė E. Makelis.
Seimo KRK pirmininkas A. Stančikas taip pat stebėjosi, kad be korepetitorių pagalbos gerai išlaikyti valstybinius abitūros egzaminus atokesnių vietovių moksleiviams yra praktiškai neįmanoma: „Provincijos vaikai nekalti, kad mokyklos juos prasčiau parengia studijoms. Todėl ŠMM nustatyti reikalavimai tik dar labiau didina jų socialinę atskirtį.“
ASU rektorius prof. A. Maziliauskas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlė galvoti apie pereinamąjį laikotarpį. Verta sudaryti tikslinį kaimiškiesiems regionams būtinų profesijų sąrašą, nedidinti šioms programoms priėmimo balo kartelės reikalavimų ir sukurti pagalbos kaimo vaikams mechanizmą. Ir svarbiausia – išsklaidyti tarp moksleivių ir jų tėvų tvyrantį neaiškumą dėl galimybių universitetinį žemės ūkio išsilavinimą įgyti Lietuvoje.
ASU prorektorė Laima Taparauskienė, apibendrindama susitikimo su politikais išvadas, ragino pastaruosius atvirai atsakyti į klausimą, ar Lietuvai iš tiesų dar reikalingas konkurencingas žemės ūkis. Šiuo metu specialistų rengimo šiam sektoriui klausimas yra visiškai perleistas į pačių abiturientų rankas. „Jeigu moksleivis nenori būti hidrotechniku, nes apie šią profesiją nieko nežino, kas atsako už tai, kad šalyje būtų parengtas reikalingas hidrotechnikų skaičius? Šiais metais buvo ne tik padidintas konkursinis balas, bet ir nustatyti rentabilumo reikalavimai (studentų skaičius grupėje) studijų programoms. Dėl to ASU šiais metais negalėjo priimti į šalies žemės ūkiui neabejotinai reikalingas hidrotechninės statybos inžinerijos bei žuvininkystės ir akvakultūros technologijos programas. Pastaroji programa yra unikali – jokia kita šalies aukštoji mokykla žuvininkystės specialistų nerengia“, – pabrėžė L. Taparauskienė. ŠMM nuostata didinti studijų kokybę, tik ribojant aukštojo mokslo prieinamumą, neturi būti vienintelis kriterijus, nes miesto ir kaimiškųjų regionų vaikų valstybinių egzaminų rezultatai šiandien skiriasi 20–30 proc., deja, kaimo vaikų nenaudai. Parengta pagal ASU pranešimą.