Šiemet minimas iškilaus lietuvių semiotiko, publicisto, rezistento Algirdo Juliaus Greimo gimimo šimtmetis, kuris yra įtrauktas ir į UNESCO minimų datų sąrašą. Šia proga spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universitete pristatytas žurnalisto, VDU docento Ryčio Zemkausko dokumentinis filmas „Ieškoti Greimo“ (pranc. Cherchez Greimas).
nuotrauka
„Greimas – pilnas prieštaravimų. Filme yra labai daug detalių, kurios tai parodo. Pavyzdžiui, jam, visą gyvenimą besistengusiam „vakarietinti“ ir „miestinti“ Lietuvą, staiga tenka gyventi kaime – ir ne šiaip troboje, o… pamatysite patys. Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma ar sakoma. Tai juk irgi semiotika“, – pasakojo R. Zemkauskas.
A. J. Greimas, didesnę gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, laikomas vienu moderniosios semiotikos pradininkų – kalbotyros srities, tyrinėjančios ženklų struktūras įvairiose sistemose. Garsusis kalbotyrininkas, mitologas, eseistas mokėsi Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete. „Kaip galima žmogui, veikiančiam moksliniame ir kultūriniame pasaulyje, suderinti savo buvimą drauge lietuviu ir prancūzu? Tokia problematika geriau suprantama kaip dviejų kultūrinių pasaulių sugyvenimas, vienam kitą papildant, vienas kitam prieštaraujant“, – savo dvilypę kilmę yra komentavęs pats A. J. Greimas.
Konstitucinę teisę VDU jam dėstė rektorius, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Mykolas Römeris, logiką – mąstytojas Vosylius Sezemanas, o Viduramžių krikščioniškąją filosofiją – garsus rusų filosofas Levas Karsavinas. Pirmaisiais metais A. J. Greimas VDU taip pat studijavo Lietuvos teisės istoriją, romėnų teisę, politinę ekonomiją, socialinę žemdirbystės istoriją, psichologiją, vokiečių ir rusų kalbas. Pasak A. J. Greimo biografiją parengusio mokslininko, Purdue universiteto (JAV) profesoriaus Thomas F. Broden, semiotikos pradininkas Kauną prisiminė kaip kosmopolitinį miestą, kuriame susipažino su įvairius pasaulio kraštus jau aplankiusiais studentais. „Lietuva formavo jo asmenybę ir tapatybę, suteikė jam rimtą humanitarinį išsilavinimą, įteigė jam europinio folkloro tradiciją ir poetinę prasmę, įdiegė jam įsipareigojimą įsilieti į vykstantį tautinės kultūros ir bendruomenės kūrimą“, – apibendrino T. F. Broden.
A. J. Greimas laikomas Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėju, vienu iškiliausių semiotikų Prancūzijoje kartu su Rolandu Barthesu. Tarp jo geriausia žinomų atradimų – semiotinis kvadratas, aspektualumo, izotopijos tyrimai, taip pat lietuvių mitologijos, religijos tyrinėjimai.
gyvenvietėje (Prancūzija)
Filmo „Ieškoti Greimo“ peržiūra įvyko spalio 18 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Filmo kūrybinė grupė: Rytis Zemkauskas (režisierius), Sigita Trainauskienė (scenarijaus autorė), Gvidas Kovėra (operatorius) ir Tomas Rugys (montuotojas). Filmo sukūrimą inicijavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Parengta pagal VDU pranešimą