Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų Kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų

KREIPIMASIS

dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d.

 

Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos.

 

Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kaltinami, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t. t.

 

Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, o vėliau, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai. Įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija. Pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat būtina priminti, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas universitetui.

 

Pastaraisiais metais universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinę mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi universiteto pastatai buvo rekonstruoti ir renovuoti, kai kurie – pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, Bet štai dabar išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui ir kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų.

LEU indėlis į pedagogų rengimą ir visuomenės švietimą yra  nepaneigiamas. Tačiau ypač pastaruoju metu kai kurių švietimo sistemos vadovų pastangomis labai intensyviai formuojama neigiama nuomonė apie universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų prisipažintų klydę,  atsiprašytų ir skatintų mus tolesnei veiklai.

 

LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos procesui. Matome, kad šis procesas vyksta sėkmingai: parengtas jungimosi planas, numatyti jo etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga.

 

Tačiau lieka nesuprantamos Švietimo ir mokslo ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, akivaizdžios pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad tokiu atveju didesnė dalis mokslo daktarų, docentų ir profesorių rinksis ne blaškymąsi po kelis Lietuvos miestus, bet emigruos.

 

Akivaizdu, kad LEU, kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos, išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys per aštuonis dešimtmečius sukurtą ir nuolat tobulintą, taikant tarptautinę patirtį, pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje.

 

Jausdami didžiulę savo atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus:

1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą.

2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, net nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu.

3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose.

4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu.

5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams.

Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti portale: http://peticijos.lt/visos/74552  

 

Kviečiame dalyvauti spaudos konferencijoje, 2017-11-29 dieną, 14.00 val. (adresu : Studentų g. 39, Vilnius, II-ąjame aukšte), 

kurios metu bus pristatoma kreipimasis peticij a  dėl Lietuvos edukologijos universiteto išlikimo Vilniuje, švietimo sistemoje dirbančių darbuotojų socialinių garantijų ir švietimo reformos.

Švietimo darbuotojai vienijasi, lygiai taip kaip buvo Baltijos kelyje!

Šį kreipimąsi – peticiją remia švietimo profsąjungos.

Kreipimąsi parengė ir spaudai pristato Lietuvos edukologijos universiteto alumnai, kurie vienija visus LEU absolventus ir visos Lietuvos mokytojus.

 

 

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.