Lietuvos esperantininkų sąjunga įkurta 1918 m. Kaune. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija 1918–1940 m. buvo viena aktyviausiai tuometėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų.
prezidiumas. 2005 m. liepa. Antano Grincevičiaus nuotr.
1940-aisiais okupavus Lietuvą, Esperantininkų sąjunga, kaip ir dauguma visuomeninių organizacijų, buvo uždrausta. Prasidėjus Lietuvos atgimimui 1988 m. ši organizacija atkurta Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje.
Pagrindiniai atkurtos Lietuvos esperantininkų sąjungos (LES) pasiekimai yra šie:
1. 1989 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga kolektyvine nare įstojo į Pasaulinę esperantininkų sąjungą (Universala Esperanto-Asocio – UEA), turinčią konsultacinį statusą prie UNESCO, kurios būstinė yra Roterdame, Nyderlanduose.
2. 1991 m. buvo atkurtas 1918–1940 m. leistas, išeinantis kas du mėnesius, žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė), kuris platinamas beveik 50 pasaulio valstybių.
3. Lietuvos esperantininkų sąjunga perėmė nuo 1959 m. kasmet organizuotų paeiliui Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje Baltijos esperantininkų dienų rengimą. Šiuose renginiuose dalyvauja po 300 esperantininkų iš 30 Europos ir kitų pasaulio šalių. Iki šiol Lietuvoje organizuota 17 tokių tarptautinių renginių.
4. 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatlygintinai ir neterminuotai perdavus naudotis Lietuvos esperantininkų sąjungai pastatą Kaune, L. Zamenhofo g. 5, kuris yra glaudžiai susijęs su esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofui gyvenimu ir veikla, čia buvo įkurti visame pasaulyje žinomi Lietuvos esperantininkų namai: sąjungos būstinė, unikali literatūros esperanto kalba biblioteka, turinti per 10 tūkst. pavadinimų knygų, esperantininkų veiklos Lietuvoje archyvas, esperanto kalbos mokymo centras, leidybos centras, žurnalo redakcija, turizmo agentūra, svečių kambariai ir kt. Kuriamas L. Zamenhofo ir esperantininkų veiklos Lietuvoje muziejus.
5. 1998 m. Lietuvos esperantininkų sąjungos rūpesčiu Veisiejuose pastatytas ir atidengtas paminklas esperanto kalbos autoriui Liudvikui Zamenhofui. 2005 m. gatvė Vilniuje pavadinta Liudviko Zamenhofo vardu.
6. 1999 m. įkurtas Lietuvos esperantininkų sąjungos skyrius Vilniuje.
7. 1996–2008 m. Lietuvos esperantininkų sąjungos kvietimu Lietuvoje lankėsi Pasaulinės esperantininkų sąjungos prezidentai: prof. Lee Chong-Yeong (Pietų Korėja), prof. Renato Corsetti (Italija), generalinis direktorius Osmo Buller (Suomija). Jie susitiko su Lietuvos Respublikos prezidentais – Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, Seimo pirmininkais – Česlovu Juršėnu ir Artūru Paulausku, tuometiniais užsienio reikalų, kultūros, švietimo ir mokslo ministrais bei kitais aukštais Lietuvos pareigūnais.
2013 m. gruodis. Antano Grincevičiaus nuotr.
8. Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 m. Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek pagal dalyvių skaičių (2 344 asmenys), tiek pagal atstovautų valstybių skaičių (60 pasaulio šalių), tiek pagal trukmę (liepos 23–30 d.). Kongresą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsura. Kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių, pavyzdžiui, tuometinė Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, prof. Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistas Virgilijus Noreika, akademikas Zigmas Zinkevičius ir kt. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.
9. 2008 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga Vilniuje organizavo prestižinį tarptautinį renginį – Pasaulinį esperantininkų-žurnalistų kongresą. Jame dalyvavo per 250 asmenų iš 40 pasaulio šalių. Renginio globėju buvo tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.
10. Lietuvos esperantininkų sąjunga organizavo daug mažesnių tarptautinių esperantininkų renginių: 65-ąjį tarptautinį SAT-kongresą Kaune, 8-ąją tarptautinę medikų-esperantininkų konferenciją Kaune, Tarptautinę konferenciją esperanto kalbos mokymo metodikos klausimais Kaune, 2-ąjį Europos esperantininkų forumą Kaune, 11-ąjį tarptautinį ekumeninį esperantininkų kongresą Kaune, 57-ąjį tarptautinį esperantininkų-katalikų kongresą Kretingoje, 38-ąją tarptautinę mokytojų-esperantininkų konferenciją Kaune, 71-ąjį tarptautinį aklųjų esperantininkų kongresą Vilniuje, 36-ąjį tarptautinį vaikų esperantininkų kongresą Vilniuje ir kt.
11. 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Lietuvos esperantininkų sąjunga organizavo tarptautinį 4-ąjį NITOBE-simpoziumą tema „Kalbiniai-politiniai Europos Sąjungos plėtros aspektai“, kuriame dalyvavo per 100 žymių Europos politikų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių.
12. Lietuvos esperantininkai itin aktyviai dirba leidyboje. Sąjungai organizuojant ir koordinuojant, įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose („Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt.) 2000–2010 m. buvo išleista per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą.
13. Sąjunga taip pat aktyviai ir nuosekliai rūpinasi esperanto kalbos mokymu. Jos organizuojamus kursus įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5 000 asmenų. Buvo pakviesti dėstytojai iš Australijos, Brazilijos, Bulgarijos, Lenkijos, Slovakijos.
14. Lietuvos esperantininkų sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 m. ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ (Gulbė), 1997 m. – tarptautinio Grabovskio fondo premiją. 2003 m. sąjunga buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.
15. Sąjunga daug dirba šviesdama visuomenę, informuoja apie tarptautinės kalbos problematiką, savo veiklą visomis pagrindinėmis veiklos kryptimis, esperantininkų sąjūdžio esmę ir prasmę. Organizuoja paskaitas, straipsnius ir interviu spaudoje, dalyvauja televizijos ir radijo laidose ir kt.
16. Sąjungos vadovai (Povilas Jegorovas, Audrys Antanaitis, Vytautas Šilas ir kt.) nuolat renkami į įvairių tarptautinių esperantininkų organizacijų vadovybę. Trys žymūs Lietuvos esperantininkai (Petras Čeliauskas, Telesforas Lukoševičius ir Antanas Mekys) išrinkti Pasaulinės esperantininkų sąjungos Garbės nariais.
17. Sąjunga nuolat plečia ir puoselėja tarptautinius ryšius. Gausios Lietuvos esperantininkų delegacijos dalyvauja kasmetiniuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose pasaulio šalyse, Europos esperantininkų kongresuose, daugelyje kitų tarptautinių renginių, prisideda prie tų renginių programos.
18. Sąjunga savo veiklai įvairiais laikotarpiais yra gavusi finansinę paramą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus ir Kauno savivaldybių, įvairių fondų ir kt.
Čeliauskas (Švėkšna), prof. Aloyzas Gudavičius (Šiauliai), Zenonas Sabalys (Šiauliai), Mian
Salam Shany (Pakistanas), Vilhelmo Toth (Vengrija). Gražvydo Jurgelevičiaus nuotr.
19. Europos Komisijos narys esperantininkas Vytenis Povilas Andriukaitis 2016 m. liepos 28–29 d. dalyvavo Slovakijos Nitros mieste vykusioje tarptautinėje konferencijoje tema „Kalbinės komunikacijos perspektyvos Europos Sąjungoje“ ir skaitė pagrindinį pranešimą esperanto kalba. Ši konferencija buvo įtraukta į Slovakijos pirmininkavimo Europos Sąjungai renginių programą. V. P. Andriukaitis 2017 m. birželio 2–4 d. Vokietijos mieste Freiburge dalyvavo Europos esperantininkų konferencijoje, skirtoje Liudviko Zamenhofo mirties 100 metų paminėjime, ir pasakė programinę kalbą.
20. Šiuo metu Lietuvoje yra per 6 tūkst. aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Lietuvos esperantininkų sąjunga šiuo metu yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų Lietuvoje, turi didelį pripažinimą ir autoritetą šalyje bei užsienyje. Tai visuomeninė organizacija, vienijant žmones, mokančius ir platinančius šią kalbą bei palaikančius tarptautinės kalbos idėją. Pagrindiniai organizacijos tikslai yra aiškinti tarptautinės kalbos problemą ir tokios kalbos būtinumą, populiarinti tarptautinę esperanto kalbą, organizuoti jos mokymą, skatinti vartoti šią kalbą įvairiose gyvenimo sferose, platinti žinias apie Lietuvą tarp užsienio esperantininkų.
Tarptautinė esperanto kalba yra unikalus reiškinys pasaulyje. Su Lietuva savo gyvenimu ir veikla susijęs tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas yra vienas žymiausių pasaulio litvakų. Jis tikėjo, kad ši kalba suartins tautas, neš pasauliui taiką, skatins tautas pažinti viena kitą ir bendradarbiauti. Esperanto kalba sukurta tam, kad palengvintų įvairių tautų žmonių bendravimą, padarytų šį bendravimą lygiateisį ir demokratišką.
Ši kalba egzistuoja jau 130 metų ir per tą laiką įrodė esanti tikrai gyva kalba, kuria galima perteikti pačias subtiliausias mintis. Dabar daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, kuri tinka tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek susirašinėjimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.
Povilas Jegorovas
Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas.