Kodėl Lietuva prasiskolino komerciniams bankams? Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pavedama atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 m., Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos teigimu, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas. Komisija turėtų aiškintis ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Parlamentinio tyrimo iniciatyvos nutarimo projektą teikia net 49 įvairių frakcijų Seimo nariai.
Parlamentarams įtarimų kelia keistas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinkimas skolintis iš komercinių bankų ir už didžiules palūkanas. 2009–2012 m. Lietuva skolinosi dvigubai brangiau, nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) (pavyzdžiui, Latvija tuo pat metu iš TVF skolinosi tik už 3,2 proc.). Dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. Finansų ministerija minimu laikotarpiu pasiskolino 7,5 milijardo eurų, tačiau nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis net 9,375 proc.
Valstybės kontrolė 2010 metų ir vėlesnėse auditų ataskaitose pažymi, kad vidaus rinkoje tuo laikotarpiu buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius, ir konstatuoja, kad tam tikrais laikotarpiais buvo skolintasi, nesant tam poreikio. Toks Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo bei galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlikti parlamentinį tyrimą ir išvadą parlamentui pateikti turės iki 2018 m. balandžio 1 d.
Ar tai galima vadinti taupymu? Spalio 23 d. paskelbta skaudi žinia: nuo meningokokinės infekcijos mirė vaikas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas primena, kad dar neseniai Seimo posėdyje klausęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kodėl nenupirkta vakcina nuo meningokokinės infekcijos, nors ji buvo įtraukta į skiepų kalendoriaus planą, o vietoje jos atsirado skiepai nuo roto viruso. Pasak parlamentaro, ministras aiškino, kad meningokoko vakciną pirks už pusės metų, nes tada ji kainuos 25 proc. pigiau. „Toks nedovanotinas ir skaudžias pasekmes turintis taupymas, kai perkama, nors ir pigesnė, bet nepakankamai veiksminga trivalentė vakcina nuo gripo arba kai neperkama vakcina nuo meningokokinės infekcijos, kuri yra mirtina, o vietoje jos perkama vakcina nuo roto viruso, kuris išgydomas, atrodo amoralus, ypač mirtinų atvejų akivaizdoje. Kas už tai prisiims atsakomybę?“ – klausė A. Matulas. Parlamentaras jau anksčiau kėlė klausimą, kodėl nuspręsta pirkti trivalentę vakciną nuo gripo, kuri yra mažiau efektyvi, nei gydytojų rekomenduotina keturvalentė.
Išsaugoti „Tautos namus“. Asociacija „Tautos namų santara“ kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą nurodydama, kad 2017 m. spalio 23 d. šaukiamas bankrutuojančios UAB „VIPC Vilnius“ kreditorių susirinkimas, kuriame bus svarstomas Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje pasiūlymas pirkti buvusių Profsąjungų kultūros rūmų pastatą ant Tauro kalno Vilniuje. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis reiškia susirūpinimą, kad valstybė, nepriklausanti nei Europos Sąjungai, nei NATO erdvei, įsigys reprezentacinėje Vilniaus vietoje esantį ir simbolinę reikšmę turintį nekilnojamojo turto objektą. Jei pastatas bus parduotas ambasadai, gali įvykti taip, kad „Tautos namai“ pagal tarptautinę teisę formaliai taptų kitos valstybės teritorija.
Prie sovietinių paminklų įrengti paaiškinimus. Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė po žiniasklaidoje pasirodžiusios istorijos apie Biržų rajono savivaldybę ir jos iniciatyvą prie paminklų, stovinčių Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose, įrengti lenteles, bylojančias, kad ant paminklų iškalti užrašai neatitinka istorinės tiesos, kreipėsi į likusias 59 savivaldybes, siūlydama ir joms pritaikyti šią gerąją praktiką: „TS-LKD politinių kalinių ir tremtinių frakcija (PKTF) spalio 21 d. posėdyje apsvarstė Biržų rajono savivaldybės iniciatyvą, todėl, kaip Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė, esu įpareigota kreiptis su prašymu pritaikyti šią informavimo praktiką visuose miestuose ir rajonuose – įrengti informacines lenteles prie miestų ir rajonų savivaldybių ribose esančių sovietinių paminklų.“
2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus. Pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Atsakomybė už nusikaltimus neturi sienų. Spalio 25 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė vadinamojo Magnickio įstatymo įgyvendinimui Lietuvoje. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos iniciatyva pateiktas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo projektas, kuriame ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui uždrausta į Lietuvą atvykti asmenims, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką. Taip pat asmenims, kurie kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą. Politinė atsakomybė spręsti dėl į Lietuvą neįleidžiamų asmenų deleguota Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijoms, o ne vienasmeniškai Migracijos departamentui. Tokį įstatymą priimti kol kas ryžosi Estija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada.